NAUJIENOS

Socialinis darbas dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į bendruomenės gerovę, taip pat ir į atskirų asmenų gerovę. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei. Socialiniai darbuotojai užima labai svarbią poziciją visuomenės ir bendruomenės balanso palaikyme (Davies, 2012).

Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje, tai gi Lietuvoje socialinis darbas taip pat nebenaujas reiškinys. Nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Šiandien socialinis darbas kaip profesija yra įtrauktas į Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuriame išskirta dešimt pagrindinių profesijų (Kavaliauskienė, 2016).

Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene. Socialinis darbuotojas, kuris nori išspręsti šias problemas turi vadovautis įvairiomis žiniomis (Eidukevičiūtė ir Večkienė, 2014).

Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę. Minėta apibrėžtis gali būti išplėsta nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygiu (Risler, Lowe ir Nackerud, 2003).

Socialinis darbuotojas kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė – tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis. Tik suprasdamas savo kompetencijos ribas, atliekamus vaidmenis, socialinis darbuotojas gali profesionaliai pagal kompetenciją organizuoti savo darbą, tapti našiu komandos nariu (Milkintaitė ir Marcinkevičienė, 2013, p.83).

Globėjai augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis, todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999). Lietuvoje, dažniausiai už vaikų apsaugą atsakingi teritoriniai vaiko teisių skyriai, kurie planuoja ir vykdo prevencinę darbo programą su tėvais, vertina ir sistemina gautas žinias apie neprižiūrimus, be tėvų priežiūros likusius vaikus, analizuoja įvaikinimo klausimus, rekomenduoja ir paskiria pedagoginę, teisinę pagalbą, gina vaikų interesus, esant poreikiui tarpininkauja teisme ir t. t., tačiau vis dažniau į pagalbos procesą įsijungia ir socialiniai darbuotojai, kurie dirba ir su vaiko biologine šeima ir su globėjų šeima, padeda palaikyti ryšius, teikia konsultacijas ir kitas socialines paslaugas (Dromantienė ir Šalaševičiūtė, 2015).

2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos. Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai. Taip pat globos koordinatorius tvarko globėjų bylas, pildo reikiamus dokumentus, jeigu yra poreikis teikia užklausas kitoms įstaigoms pvz.: kreipiasi į ugdymo įstaigas dėl informacijos pateikimo apie globojamų vaikų charakteristikas kitos reikalingos informacijos (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo“, 2018).

Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu. Globėjas su globos koordinatoriumi turi nuolat palaikyti kontaktą, apsilankymų metu specialistas vertina individualius vaiko poreikius, esant poreikiui sudaro pagalbos planą.

Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui. Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012). Globėjams naudinga, kai socialinis darbuotojas jiems suteikia informaciją apie padėtį vaiko biologinėje šeimoje, vykstančius teismo procesus.

Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais.Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė globėjai ir globojami vaikai. Sunku vertinti paslaugų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina. Parama, skirta globėjams ir vaikų globai yra socialinio darbo sistema, kuri šiuo metu dar nėra pakankamai išplėtota (Sen ir Broadhurst, 2011).

Parengė Brigita Olensevičienė

Socialinio darbo kasdienybėje ieškoma veiklų, kurios ne tik ugdytų jaunų žmonių praktinius įgūdžius, bet ir stiprintų jų savivertę, skatintų bendrystę bei kūrybiškumą. Viena iš tokių veiklų – maisto gaminimas. Tai ne tik smagi, bet ir labai prasminga patirtis. 2025 m. birželio 4 d. Kudirkos Naumiesčio socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, Violeta Staugaitienė kartu su paaugliais leidosi į kulinarinę kelionę – gaminome lavašo suktinukus ir tinginuko rutuliukus.

• Lavašo suktinukai – pasirinkimo ir atsakomybės pamoka.

Pirmiausia vaikai buvo supažindinti su higienos taisyklėmis virtuvėje, ingredientais bei įrankiais. Pasiskirstę užduotimis, jie patys ruošė įdarus. Svarbiausia buvo tai, kad kiekvienas galėjo individualiai pasirinkti, kokį suktinuką nori pasigaminti – tai skatino savarankiškumą, sprendimų priėmimą ir atsakomybę už savo pasirinkimus.

• Tinginuko rutuliukai – saldus kūrybiškumo žaidimas.

Deserto gamyba ypač sužavėjo vaikus – jie patys trupino sausainius, maišė juos su kitais ingridientais, formavo mažus rutuliukus. Kai kurie dar apvoliojo juos kokosų drožlėse ar sezamo sėklose. Ši dalis ne tik lavino smulkiąją motoriką, bet ir leido pasireikšti kūrybiškumui – kiekvienas rutuliukas buvo unikalus.

• Daugiau nei tik maistas.

Ši veikla – kur kas daugiau nei tik patiekalų ruošimas. Vaikai lavino daugybę svarbių įgūdžių:

• Praktinius gyvenimo įgūdžius, reikalingus kasdieniame gyvenime – kaip pasiruošti valgį, naudotis virtuvės įrankiais, palaikyti tvarką.
• Bendradarbiavimo – dalijosi užduotimis, mokėsi dirbti komandoje.
• Kūrybiškumo ir saviraiškos, renkantis ingredientus ar kuriant deserto formą.
• Laiko planavimo – veikla turėjo ribotą trukmę, tad reikėjo derinti užduotis su laiku.
• Pasitikėjimo savimi – daugeliui tai buvo nauja patirtis, todėl sėkmingai pagamintas patiekalas suteikė džiaugsmo ir pasididžiavimo.
• Emocinis ryšys ir pozityvi patirtis.

Veiklos metu tvyrojo šilta, draugiška atmosfera – vaikai daug šypsojosi, bendravo, ragavo vieni kitų patiekalus. Tokios patirtys stiprina bendrumo jausmą, formuoja pasitikėjimą vieni kitais ir savimi. Maisto gaminimas tampa ne tik lavinančiu, bet ir terapiniu procesu, ypač svarbiu dirbant su paaugliais.

• Kasdienybės įgūdžiai – tvirtas pagrindas ateičiai

Gebėjimas pasigaminti maistą – svarbus žingsnis į savarankiškumą. Tokios veiklos padeda ugdyti ne tik techninius, bet ir emocinius bei socialinius įgūdžius, kurie praverčia ne tik namuose, bet ir mokykloje, darbinėje ar socialinėje aplinkoje.

Ši paprasta, bet prasminga kulinarinė patirtis dar kartą parodė, kad net ir iš sausainių trupinių bei lavašo lakšto galima sukurti kur kas daugiau nei tik užkandį – galima kurti ryšį, pasitikėjimą ir tikėjimą savo jėgomis.

„Plėsti savo žinias galima tik žiūrint tiesiai į akis savo nežinojimui.“ (K. Ušinskis)

2025 m. gegužės 30 d. Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus vyriausioji socialinė darbuotoja Loreta Ogorodnikienė lankėsi Šakių rajono Kidulių pagrindinėje mokykloje, kurioje pravedė 9 ir 10 klasių mokiniams lytinio švietimo užsiėmimą. Šakių socialinių paslaugų centro darbuotojai, kaip ir švietimo įstaigos darbuotojai, siekia suteikti vaikams žinių, kurios  leis pasijusti saugesniais, drąsesniais ir labiau užtikrintais savo kasdienio gyvenimo sprendimuose.

Dėkojame Kidulių pagrindinės mokyklos socialinei pedagogei ir mokytojams už bendradarbiavimą.

2025 m. gegužės 7 d., Šakių socialinių paslaugų krizių centre apsilankė MPRC Kudirkos Naumiesčio skyriaus mokytojos ir studentės. Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus vyriausioji socialinė darbuotoja Loreta Ogorodnikienė svečiams pasakojo apie krizių centro veiklos ypatumus, darbo specifiką. Savo darbo patirtimi pasidalino krizių centro socialinė darbuotoja Valda Stikliūtė ir individualios priežiūros darbuotoja Eglė Tamašauskienė. Svečiams ypač buvo aktualu, ką ir kaip dirba individualios priežiūros darbuotojas krizių centre.

Džiaugiamės turėję galimybę pasidalinti patirtimi su žmonėmis, kurie pasirinko individualios priežiūros darbuotojo profesiją. Tikime, kad tokių susitikimų dar bus ne vienas ir laukiame visų, kurie nori rasti sau atsakymus, renkantis profesiją darbui su žmonėmis.

Balandžio 24 d. globos centre vyko jaukus ir spalvingas užsiėmimas vaikams. Šio renginio metu vaikai piešė, klijavo, kūrė atvirukus. Kūrybinio proceso metu netrūko šiltų pokalbių, smagaus juoko, ryškių spalvų ir geros nuotaikos.

Džiaugiamės matydami vaikų kūrybiškumą ir nuoširdų įsitraukimą į veiklas. Tokie užsiėmimai ne tik lavina vaikų vaizduotę, bet ir stiprina bendravimo bei kūrybiškumo įgūdžius.

Ačiū visiems dalyvavusiems – iki kitų susitikimų!

Balandžio 7-11 d. Šakių socialinių paslaugų centro globos centro specialistė Monika Kornikienė kartu su  Nacionalinės globėjų, įtėvių mokymo ir konsultavimo asociacijos nariais dalyvavo Erasmus + mobilumo projekto „Profesionalių globėjų šeimų, globojančių specialiųjų poreikių ir delinkventinio elgesio turinčius vaikus, rengimas ir paslaugų jiems teikimas, perimant Ispanijos gerąją patirtį" darbo stebėjimo veiklose, Katalonijos sostinėje Barselonoje. Vizito metu specialistė su kitais kolegomis gilinosi į Katalonijos globos ir įvaikinimo sistemą, susitiko su keliomis vietinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaikų globos ir įvaikinimo srityje, bendravo su budinčių globėjų šeima bei kitų organizacijų nariais, atkskleidusiais vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo proceso subtilybes.

Be intensyvios darbinės programos dalyviai turėjo progą pažinti Barselonos miestą – aplankyti žymiausias kultūrines vietas, pasigrožėti architektūra, pasimėgauti ispaniška virtuve ir drauge praleisti laiką neformaliai, stiprinant narių bendruomeniškumą. Visa globos centrų specialistų komanda grįžo įkvėpta, praturtėjusi naujomis idėjomis ir motyvuota tęsti prasmingą darbą Lietuvoje, rengiant globėjus ir įtėvius.

Mokymosi vizitas buvo finansuotas Europos Sąjungos lėšomis.