Kaip padėti vaikui tapti laimingu

Vaikas pasaulį mato, supranta ir mokosi jame gyventi stebėdamas tėvų elgesį. Todėl šiame procese didžiulė atsakomybė tenka būtent jiems. Tai lyg kelias, kuriuo reikia praeiti kartu, mokantis įveikti kliūtis, padėti vienas kitam suklupus, paguosti, mylėti be “grąžos”, išmokti atpažinti kylančius jausmus ir nebijoti jų, žinoti kaip tinkamai reaguoti į juos. Ranka, į kurią įsikibęs šiuo keliu eis vaikas
priklauso tėvui ir mamai.
Dažnai pačių tėvų neįveiktos trauminės patirtys, socialinių įgūdžių stoka iš vaikystės, perduodamos iš kartos į kartą. Tėvai su savo vaikais atkartoja pačių išmokto vaikystėje elgesio modelį, todėl neturi kito požiūrio apie vaikų auklėjimą. Nemokėdami ir nežinodami kaip elgtis, tėvai dažnai aplink save kuria agresijos, smurto, svaiginimosi kultūrą, kurioje įkaitais tampa jų pačių vaikai.
Suaugusieji savo skaudžias patirtis užgniauždami viduje, nebepakeldami įtampos ją nukreipia į išorę. Pirmas kas susiduria su ją , tai yra šeima. Pykčio iškrova pavirsta keiksmažodžiais, rėkimu ant sutuoktinio, vaikų. Dažniausiai įvairiomis formomis smurtaujama prieš vaikus, nes jie negali pasipriešinti tėvams. O kai įtampa pasiekia kulminaciją, pradedama svaigintis alkoholiu. Vaikai šalia tokių tėvų jaučiasi nesaugūs, nerimastingi, nepasitikintis savimi, nuliūdę ir sutrikę. Tai lyg užburtas ratas, iš kurio išeiti tampa nebeįmanoma. Tada labai svarbu pripažinti problemą ir kreiptis pagalbos.
Tėvai turi keisti požiūri ir suprasti, kad specialistų pagalba yra normalus veiksnys ir ją reikia priimti. Tėvai turi domėtis vaikų raidos psichologijos ypatumais, kad galėtų teisingai suprasti jų elgesį ir savijautą, bei parinktų tinkamas savo reakcijas ir elgesį. Savo pavyzdžiu vaikus galite išmokyti daugelio teigiamų dalykų. Girdėdami savo tėvus bendraujant mandagiai, vaikai taip pat mokosi bendravimo kultūros. Tokiu būdu jie išmoksta atsiprašyti, padėkoti, pasisveikinti. Stebėdami tėvų jausmus ir reakcijas, mokosi kaip reaguoti tam tikrose situacijose, spresti konfliktus. Vaikams reikia parodyti, kad tėvai pasitiki savimi, gali susitvarkyti su kylančkais sunkumais, siekti savo tikslų. Tai
matydami vaikai mokysis pasitikėti savo jėgomis. Svarbu domėtis vaikais, girdėti juos, kalbėtis apie jiems svarbius dalykus – norus, patirtis, patiriamas emocijas, planus – ir kartu ieškoti atsakymų. Pastebėti mažus dalykus, kuriuos vaikas padarė, pasidžiaugti, pagirti už pastangas.
Todėl norėdami užauginti vaikus su tvirtu vertbiniu stuburu, psichologiškai stiprius, nuoširdžius ir empatiškus ir džiaugtis tėvyste, turime sąmoningai ir kryptingai dirbti nuo pat kūdikystės, kiekvieną jų gyvenimo minutę. Svarbu yra ne tai, AR jų mokome, o KO mokome.
Turime suprasti, kad vaikai mums nepriklauso. Jie tik per mus ateina į šį pasaulį. Bet tik nuo mūsų priklauso kaip jame jie gyvens.

Šakių socialinių paslaugų centro psichologė Loreta Mankauskienė