Šiuolaikiniame nuolat besikeičiančiame pasaulyje, kuriame vyrauja nestabilumas, ekonominės krizės ir kitos grėsmės, socialinis darbas užima vis svarbesnę vietą žmogaus  gyvenime. Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis krizinėse situacijose, turi teigiamos įtakos kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą. 

Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas – padėti žmonėms, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Intensyvus šiuolaikinio gyvenimo ritmas ir aplinka sąlygoja aplinkybes, jog šeimos, nesugebančios prisitaikyti prie sparčios gyvenimo kaitos, patiria sunkiai savarankiškai išsprendžiamas problemas, kurios sąlygoja šeimų tapimą paslaugų gavėjais. Šeima turinti problemų apibūdinama kaip šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikę ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi.

Probleminių šeimų formavimosi priežastys yra labai įvairios, tačiau pagrindinės yra: materialiniai sunkumai, smurtas artimoje aplinkoje, alkoholio vartojimas, nedarbas, sutrikę tarpasmeniniai santykiai, socialinių įgūdžių stoka. Šios priežastys yra glaudžiai susijusios ir dažnai nulemia viena kitą.

Šeimoms, neturinčioms vidinių resursų pakeisti sudėtingą situaciją, reikalinga socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, kuri sunkumus patiriančioms šeimoms reglamentuota Atvejo vadybos tvarkos apraše (2018). Įsigaliojus šiam teisės aktui, pagalba teikiama šeimoms jų pačių prašymu arba pagalbos teikimas inicijuojamas pagalbą vaikams ir/ar šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų prašymu, kai įvertinama, kad vaikams ir/ar šeimai reikalinga kompleksinė pagalba. Pradėjus teikti šeimoms socialinės priežiūros paslaugą, socialiniai darbuotojai tampa pagrindiniais pagalbos teikėjais.

Siekiant išspręsti šeimoje vyraujančias problemas socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais specialistais, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją. Intervencija suprantama kaip tikslingas socialinio darbuotojo elgesys, kai siekiama teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, kurie leistų užtikrinti efektyvų šeimos funkcionavimą.

Socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą su vaiku ir šeima, juos konsultuojant individualiai ir grupėmis, teikia emocinę bei socialinę pagalbą, siekia  didinti šeimos motyvaciją dalyvauti kompleksinės pagalbos ar prevencinės pagalbos teikimo procese, pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos stiprinimo programose, nesmurtinio elgesio mokymo programose, priklausomybės ligų gydymo ir kitose programose, taip pat teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdo tėvystės įgūdžius, socialinius įgūdžius, skatina glaudesnį šeimos santykį su socialine aplinka, organizuoja šeimų pagalbos sau grupes bei teikia kitą  prevencinę pagalbą.

Darbuotojas tarpininkauja ir atstovauja šeimoms, siekdamas gerinti šeimos/vaiko gyvenimo kokybę, siekia socialinio pokyčio, taip pat profesinėje veikloje gina žmogaus teises ir atstovauja šeimoms, didina jų socialinį įtraukimą ir stiprina solidarumą bei socialinį teisingumą.

Dirbant su šeimomis socialinis darbuotojas laikosi konfidencialumo, vadovaujasi žmogiškomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais, planuoja ir teikia socialinę pagalbą šeimoms ir vaikams.

Socialiniame darbe yra labai svarbus darbuotojo ir kliento santykis, kuris jau užsimezga pagalbos klientui proceso pradžioje, teikiant paslaugas šeimai svarbu užmegzti su klientu pasitikėjimu grindžiamus santykius, tačiau dažnai pastebima, kad jų nepasitikėjimas ir priešiškumas trukdo darbuotojui užmegzti kokybiškus santykius su šeimų nariais ir teikti jiems būtinas paslaugas.

Sunkumus patiriančios šeimos dažnai stokoja motyvacijos spręsti savo problemas, neigia turintys problemų, galvoja, kad atvirai kalbėti apie tai yra nepriimtina, yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo ir nemato prasmės jį keisti, todėl bet kokia intervencija yra vertinama priešiškai. Socialinis darbuotojas dirbantis su šeima neretai sulaukia priešiškumo, priešiškai žiūrima į teikiamą pagalbą ir į specialisto bandymus keisti kelių kartų suformuotą gyvenimo būdą.

Dažnai socialiniai darbuotojai susiduria ir su šeimų nesupratimu, kas yra socialinis darbuotojas, kokie yra socialinės pagalbos tikslai, kokia teikiamų paslaugų nauda ir dėl tokio informacijos trūkumo nepasitiki specialistais.

Socialinis darbas su probleminėmis šeimomis yra įvairiapusiškai sudėtingas, reikalaujantis didžiulės darbuotojo emocinės investicijos, dažnai sudėtingos situacijos kelia grėsmę psichologiniam ir fiziniam jų saugumui.

Nepaisant patiriamų sunkumų socialinio darbuotojo pagrindinis tikslas  – ugdyti šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką, darnią aplinką šeimos aplinkoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Taip pat siekiama, kad turinčios problemų šeimos stiprintų gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti iškilusias socialines problemas, įveiktų socialinę atskirtį.

Socialinis darbas leidžia tobulėti abiems pusėms – darbuotojui - profesionalia prasme, kaupiant patirtį ir gilinantis į profesinius vaidmenis, o klientui – socializuojantis ir keičiant pasaulėžiūrą bei vertybes. Socialinio darbuotojo vaidmens kokybė priklauso nuo sukauptos darbinės patirties ir asmeninių, kaip profesionalo savybių, o pasirinkimą įtakoja esama situacija ir sprendimas, kuris klientui užtikrina efektyviausią pagalbą. Socialinis darbuotojas savo darbe atsižvelgia į atskiras dalis, aplinkos santykius ir visą visumą. Dažniausiai socialinis darbuotojas vienu metu atlieka ne vieną, o kelis vaidmenis, bet visi jo vaidmenys yra susiję su siekiu spręsti paslaugų gavėjų socialines problemas, normalizuoti šeimos gyvenimą, atkurti šeimos vidinį potencialą, gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų ir vykdyti svarbius, optimaliai funkcionuojančioms šeimai keliamus reikalavimus.

Straipsnį parengė socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Aida Globienė.