Literatūroje nurodoma, kad socialiniai darbuotojai atlieka daugybę vaidmenų, įskaitant socialinį darbuotoją kaip advokatą, patarėją, darbuotoją, partnerį, rizikos vertintoją, priežiūros vadovą ir socialinės priežiūros darbuotoją. Žinoma, išvardinti ne visi galimi vaidmenys, tačiau akivaizdu, kad socialiniai darbuotojai gali atlikti gana prieštaringus vaidmenis. Pavyzdžiui, pagrindinis individualaus darbo su asmeniu principas gali būti pakeistas dėl būtinybės imtis priežiūros vadovo pareigų.

Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad socialiniai darbuotojai skirtingomis aplinkybėmis gali atlikti skirtingus socialinius vaidmenis, pavyzdžiui, teikdami paslaugas skirtingoms paslaugų gavėjų grupėms bei skirtingu karjeros laikotarpiu. Pavyzdžiui, Dhavaleshwar (2016, p. 62) savo straipsnyje įvardija tokius socialinio darbuotojo vaidmenis ir jų reikšmes:

Asmeninis konsultantas. Toks darbuotojas rūpinasi individualiais klausimais, tai yra stengiasi visapusiškai padėti konkrečiam su problemomis susiduriančiam asmeniui. Šis socialinio darbuotojo vaidmuo yra skirtas profesionaliai spręsti kiekvieno asmens, besikreipiančio dėl pagalbos, asmenines problemas.

Grupės darbuotojas. Toks socialinis darbuotojas rūpinasi probleminių bendruomenės grupių problemų sprendimu ir psichosocialinių poreikių tenkinimu. Jis stengiasi būti lyderiu, vadovu, grupės konsultantu, didinančiu tikslinės grupės narių informuotumą įvairiais socialiniais klausimais.

Organizatorius. Tai pagrindinis socialinio darbuotojo vaidmuo bendruomenėje. Darbuotojas turi sutelkti tam tikros bendruomenės ar tikslinės grupės narius, identifikuoti jos poreikius bei identifikuoti reikalingus išteklius tiems poreikiams tenkinti bei šiuos dalykus suderinti. Tokiu būdu, anot autoriaus, bendruomenėje plečiamas ir plėtojamas bendradarbiavimas, tobulinantis bendruomenę ir atskiro asmens savybes.

Poreikių analizuotojas. Siekdamas patenkinti tikslinės grupės ar bendruomenės poreikius, socialinis darbuotojas visų pirma turi atlikti prioritetinių poreikių analizę. Įvairios paslaugų gavėjų grupės, bendruomenės pareigūnai, nevyriausybinių organizacijų atstovai aktyviai dalyvauja poreikių analizės procese.

Projekto vadovas. Socialinis darbuotojas gali būti ir tam tikros projekto ar programos, skirtų bendruomenės naudai, vadovas. Socialinis darbuotojas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį poreikių analizėje, įgyvendinime ir valdant projektą, nes yra įsigilinęs į kiekvieno asmenis, grupės ir bendruomenės situaciją ir gyvenimą. Aktyvus dalyvavimas įvairiose bendruomenių grupėse gali labai prisidėti prie bendruomenės vystymosi bei tobulėjimo.

Pagalbininkas. Bendrajame kontekste socialinis darbuotojas padeda teikiant įvairią vyriausybės, NVO, tarptautinių organizacijų paramą ir pagalbą vargšams, socialiai atskirtiems, nepalankioje padėtyje esantiems ar neįgaliems asmenims ir grupėms bei marginalizuotoms visuomenės sluoksniams.

Vidurinės grandies vadovas, tarpininkas. Socialinis darbuotojas padeda bendruomenės nariams priimti paslaugas iš valdžios institucijų. Jis gali padėti socialinių paslaugų gavėjams siekiant gauti socialines išmokas, sveikatos priežiūros, psichologo paslaugas ir kt.

Patarėjas, konsultantas. Kiekvienas visuomenės narys yra savitos prigimties, todėl socialinę atskirtį ar krizinę situaciją patiriančių žmonių individualizavimas ir jų poreikių tenkinimas yra didžiausia socialinių darbuotojų užduotis. Konsultuojant tikimasi prasmingos ir profesionalios socialinio darbuotojo ir kiekvieno tikslinės grupės atstovos sąveikos, kuri yra vienintelė išeitis sprendžiant tokių asmenų problemas. 

Panašius vaidmenis įvardija ir kiti autoriai (Asquith, Clark, ir Waterhouse, 2005):

Patarėjas arba asmeninis konsultantas. Socialinio darbuotojo, kaip asmens, dirbančio su asmenimis arba juos konsultuojančio, idėja yra pagrindinė socialinio darbo sąvoka per visą jo istoriją. Šis vaidmuo glaudžiai susijęs su kai kuriomis pagrindinėmis socialinio darbo vertybėmis, ypač su prigimtinės individo vertės pripažinimu ir pagarba asmeniui. Žinoma, konsultavimas ir atskirų atvejų priežiūra ypač tinka tiems, kurių požiūris į socialinį darbą, kaip visumą, yra kaip į pagalbą arba parama asmenims. Šiame vaidmenyje, autorių teigimu, numanoma, kad teigiami pokyčiai bus susiję su paslaugos gavėjo elgesiu ar pasaulėžiūra.

Socialinis darbuotojas kaip advokatas. Į socialinį darbuotoją taip pat galima žiūrėti kaip į krizes patiriančių ar socialiai atskirtų asmenų advokatą. Advokatūros vaidmenį taip pat galima atlikti asmenims ar grupėms, pavyzdžiui, šeimoms ar bendruomenėms, o tam tikrais atžvilgiais advokato vaidmuo taip pat gali būti siejamas su bendruomenės darbu. Šį vaidmenį atliekantis socialinis darbuotojas gali padėti asmenims ar grupėms, juos atstovaudamas, kalbėdamas jų vardu arba padėdamas jiems išreikšti savo norus, poreikius ir siekius. Tokiam vaidmeniui sėkmingai įgyvendinti būtini glaudūs paslaugų gavėjo ir socialinio darbuotojo santykiai.

Socialinis darbuotojas kaip partneris. Į socialinį darbuotoją taip pat galima žiūrėti kaip į nepalankioje padėtyje esančių arba neįgalių asmenų ar grupių partnerį, dirbantį jiems. Vėlgi, tarp socialinio darbuotojo ir tų, kuriuos jis remia, susiklosto glaudus ryšys. Kalbant apie socialinį darbuotoją kaip advokatą ir socialinį darbuotoją kaip partnerį, svarbiausias ir pagrindinis tikslas yra asmens ar grupės asmenų įgalinimas.

Socialinis darbas kaip rizikos ir poreikių vertintojas. Vis dažniau socialiniams darbuotojams

skiriamas svarbus vaidmuo vertinant poreikį ir riziką daugelyje paslaugų gavėjų grupių. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vertinimas yra svarbi socialinių darbuotojų užduotis, jis gali būti atliekamas kitos svarbios tiesioginės veiklos sąskaita, pvz., individualaus darbo ir darbo su šeimomis ir grupėmis.

Socialinis darbuotojas, kaip priežiūros vadovas. Socialiniai darbuotojai taip pat gali atlikti priežiūros vadovo vaidmenį. Jie gali dalyvauti organizuojant paslaugų gavėjų priežiūrą, bet tuo pačiu turėti labai mažai tiesioginio ryšio su asmenimis, kurių priežiūrą jie organizuoja. Socialiniai darbuotojai taip pat gali organizuoti asmenų priežiūrą, kurią atlieka individualios priežiūros darbuotojai arba savanoriai.

Socialinis darbuotojas kaip socialinės kontrolės palaikytojas. Socialinis darbuotojas gali būti laikomas socialinės kontrolės palaikytoju. Tai gali būti suprantama kaip socialinio darbuotojo vaidmuo palaikant socialinę sistemą apskritai.

Lietuvių literatūroje sutinkamas panašus požiūris į socialinio darbuotojo atliekamus vaidmenis. Kaip teigia Maričevaitė ir Povilaitienė (2023, p. 115), „socialiniai darbuotojai krizių centre atlieka įvairius vaidmenis, kurie nuolat kinta: tarpininko, gynėjo, konsultanto, vertintojo, analizuotojo, duomenų tvarkytojo, administratoriaus, koordinatoriaus, paslaugų teikėjo, mokytojo ir planuotojo vaidmuo“. Vienu metu darbuotojui gali tekti atlikti ir keletą vaidmenų.

Paminėtina, kad, kai kurių autorių teigimu, socialinis darbuotojas vaidina pagrindinį vaidmenį socialinės rizikos asmens problemų sprendime, nes jis gali identifikuoti problemą, kurią turi asmuo, bet ir nuspręsti, kokia pagalba ir kuria apimtimi jam gali būti siūloma (Švedaitė- Sakalauskė ir kt., 2014).

Gebėjimui į paslaugų gavėjų problemų sprendimus įtraukti daugiau žmonių ir institucijų didelis dėmesys skiriamas E. Flaszynska tyrime (2015). Autorės teigimu, atskirtiesiems efektyviausia pagalba yra ta, kuri sujungia daug žmonių ir institucijų, nes skatinami tokio bendradarbiavimo atstumti asmenys keičia savo požiūrį iš pasyvaus į aktyvesnį, taip sugebėdami patenkinti pagrindinius savo poreikius ir tapti labiau nepriklausomi bei išmokti įveikti savo krizines situacijas. Rumunų mokslininkų Gotea ir Roşculeţ (2019) straipsnyje socialiniam darbuotojui suteikiamas tarpininko vaidmuo: toks tarpininkas sugeba sutelkti visus krizei išspręsti reikalingus išteklius.

M. Gotea, A. Roşculeţ (2019, p. 128) teigimu, „socialinis darbuotojas – tai svarbus veikėjas, skatinantis įvairovę, toleranciją, gerbia teises, socialinį teisingumą, lygias žmonių galimybes bei tolerantišką dvasią visuomenėje“. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekse (2017) nurodyta, kad „Lietuvos socialiniai darbuotojai siekia, kad kiekvienas žmogus gyventų oriai, visuomenė būtų pilietiška ir demokratiška visiems, o žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principai jų darbe būtų pagrindiniai“.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinio darbuotojo vaidmuo krizių centre yra nevienareikšmiškas. Tiek užsienio, tiek lietuvių mokslininkai įvardija panašius vaidmenis, kuriuos atlieka socialinis darbuotojas. Nors socialiniams darbuotojams priskiriami vaidmenys laikui einant keičiasi, vis dėlto, vertybės ir principai, kuriais grindžiamas socialinis darbas, išlieka gana pastovūs. Tai, kiek socialiniai darbuotojai prisiderina prie kokio nors konkretaus vaidmens, taip pat gali atskleisti jų požiūrį ir atsidavimą socialiniam darbui, atsižvelgiant į pagrindines vertybes ir principus.

Straipsnį parengė socialinė darbuotoja Valda Stikliūtė