Paauglystė – tai šeimos santykių išbandymas. Auginti paauglį sunku net ir geriausiems tėvams, o būti paaugliu yra sunku  kiekvienam, nesvarbu kokioje šeimoje ar aplinkoje tu augi. Paauglystės laikotarpiu tėvų ir vaikų santykiai tampa komplikuoti. Paaugliai nori būti savarankiški, nepriklausomi, dažnai kyla noras prieštarauti viskam, ką sako tėvai. Paauglystės krizė – pokyčių metas, kuris pasireiškia emociniu, psichologiniu ir fiziniu vystymusi. Tai iššūkis ne tik patiems paaugliams, bet ir jų tėvams bei aplinkiniams. Tėvai dažnai pasijaučia besitraukiantys į antrą planą, prarandantys raktą į vaiko asmeninę erdvę. Normalu, jei paauglys dažnai paniuręs ar atrodo nenorintis bendrauti. Svarbu nepamiršti, kad ir tada, gal net ypač tada jūsų vaikui labai reikia jūsų, jūsų vaikas vis tiek jus myli ir nori, kad būtumėte jo gyvenimo dalis, net jei atrodo, kad jo santykis su jumis, jo elgesys ir kūno kalba byloja priešingai.

Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė Raminta Orintienė 2024 m. birželio 20 d. paslaugų gavėjams, auginantiems paauglius, organizavo paskaitą – diskusiją „Kaip kalbėtis su paaugliu?“. Buvo kalbama apie tai, kas yra paauglystė, su kokiais sunkumais susiduriama, kas lemia paauglių neigiamą elgesį, kaip kalbėtis su paaugliu, kad jis atsivertų,  nenutrūktų tėvų ir vaiko tarpusavio ryšys. Tėvams rekomenduota  paskaityti G. Chapman knygą „ 5 paauglių meilės kalbos. Kaip išmokti paauglio meilės kalbą“. Tai knyga, kuri padės sukurti gerą ryšį su vaiku ir drauge saugiai išgyventi vaiko paauglystę. Visi  kartu diskutavo, analizavo, darė praktines užduotis,  dalinosi savo patirtimis ir išgyvenimais, su kokiomis situacijomis susiduriama auginant paauglį.

2024 m. birželio 10-11 dienomis Šakių socialinių paslaugų centro darbuotojai kėlė kompetencijas Trakuose, jaukioje aplinkoje, kur atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas!

Pirmą dieną vyko mokymai "Kaip esant skirtingiems veikti kartu". Kurie padėjo kolegoms geriau suprasti save ir kitus bei kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su skirtingomis asmenybėmis. Tai naudinga siekiant padidinti efektyvumą darbe ir pagerinti tarpasmeninius santykius.

Prieš mokymus darbuotojai gavo sertifikuotus testus, kurie leido nustatyti individualius darbuotojų charakterio bruožus. Mokymų metu buvo rodomas filmas, kuris yra sukurtas specialiai šiai mokymų programai, kuriame kiekvieną tipą ir jo elgesį atskleidžia profesionalūs Lietuvos kino ir teatro aktoriai. Tai filmas apie devynias skirtingas asmenybes, kurias bosai pokalbio metu bando motyvuoti, tačiau tai daro taip, kaip jiems atrodo – motyvuoja tuo, kas boso manymu darbuotoją turi motyvuoti, o ne pagal tai, koks tas žmogus yra ir ką geriausiai jis geba. Buvo puiki proga ne tik analizuoti kitus kolegas, giliau pažinti save, bet ir gauti atsakymus, kaip esant skirtingiems, sėkmingai veikti kartu KOMANDOJE. Tai būdas, komandos rėmuose, pamatyti kokia esame komanda, kaip ieškoti sprendimų tobulintinoms sritims ir kaip ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti.

Antros dienos mokymai buvo "Mobingas profesinėje aplinkoje". Mokymų metu buvo aptarti šie klausimai:

• Kas yra mobingas – šiuolaikinė samprata?
• Mobingo darbo vietoje priežastys ir reiškiniai.
• Žmogaus savisaugos mechanizmai paklojantys pagrindą mobingui.
• Pagrindinės mobingo formos. Kaip jas atpažinti paprastai?
• Nuo nekalto komentaro iki susidorojimo. Mobingo procesas.
• Mobingo intensyvumas ir pasekmės psichologinei ir emocinei sveikatai.
• Mobingas kaip streso šaltinis. Praktiniai būdai malšinti nerimą.
• Santykių stresas, sukeltas mobingo. Kaip įveikti manipuliacijas?
• Konfliktas su mobingo kurstytojais. Alternatyvą ar absoliuti būtinybė?
• Konflikto sprendimas ir praktiniai patarimai.
• Kaip apsisaugoti nuo mobingo jei esu auka. Praktiniai patarimai.
• Kaip sukurti mobingui atsparią aplinką, kuri skatintų bendradarbiavimą.

Kolektyvas dėkoja Academia Dominorum vadovei Vilmai bei dėstytojui Andriui už puikius, informatyvius ir naudingus dviejų dienų mokymus.  Kolektyvo atsiliepimai apie mokymus be galo pozityvūs. Laikas, skirtas mokymams prabėgo tikrai produktyviai. Tikimės, kad gautos žinios bus panaudotos praktikoje.

Tapimas mama moteriai yra stebuklingas metas, kupinas neapsakomos meilės. Motinystė dovanoja naujas patirtis. Tėvus, ypač pirmą kartą jais tapusius žmones, užplūsta įvairios emocijos, ir ne vien pozityvios. Nerimas, dvejonės, baimės, depresija taip pat gali būti natūralia motinystės dalimi. Tapus mama susiduriama su įvairiais iššūkiais: kūdikio/vaiko priežiūros ir auklėjimo klausimai, pasikeitę vaidmenys šeimoje, santykių dinamika, kintantis savęs vaizdas. Šių ir kitų sunkumų metu neretai tenka iš naujo pažinti save – keičiasi vertybės, prioritetai, dėl nuovargio patiriamos stipresnės, nei įprastai, emocijos. Imame vis mažiau girdėti save, atliepti savo poreikius, tampa sunku atgauti jėgas, prireikia daugiau pastangų pastebėti džiuginančius mažus dalykus kasdienybėje. Moterys po gimdymo dažnai išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus, – patiria melancholiją, kenčia nuo pogimdyvinės depresijos, nuo pogimdyvinio potrauminio streso sutrikimo. Taip pat daugybė gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos ir joms niekada nenustatoma pogimdyvinės depresijos diagnozė, nors gyvena kančioje.

2024 m. birželio 5 dieną Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė Ingrida Juodienė organizavo renginį mamoms, auginančioms mažus vaikus. Renginio metu kalbėta apie depresijos ir atskirai pogimdyvinės depresijos požymius, kuriuos galima atpažinti kasdienybėje. Apie depresiją, kaip ji įtakoja mamos ir visos šeimos gyvenimą. Aptartos pagalbos galimybės, gydymo būdai, negydomos depresijos pasekmės. Suteikta informacija, kur galima kreiptis susidūrus su sunkumais, auginat įvairaus amžiaus vaikus.

Vienas iš būdų, kad situacija gerėtų yra savipagalba, kuri yra efektyvi patiriant pirmuosius depresijos simptomus, lengvos depresijos atveju, bei greta psichologinės ar psichoterapinės ir medikamentinės pagalbos.  Savipagalba gali prasidėti nuo labai paprastų kasdienių dalykų tokių kaip saulės šviesa, fizinis aktyvumas, kitų mamų bendrystė ir palaikymas. Todėl po informacijos suteikimo apie depresiją ir pogimdyvinę depresiją, buvo suorganizuotas žygis gamtoje, aktyvūs žaidimai mamoms su vaikais, atsakyta į rūpimus klausimus. Pasidalinta vienos mamos sėkmės istorija,  siekiant sukurti mamoms saugumo jausmą, kad jos nėra vienos, kad daug moterų patiria neigiamus jausmus auginant vaikus ir, kad sistemingai sau padedant, priimant specialistų pagalbą, įmanoma mėgautis motinyste, kurti artimą, glaudų ryšį su vaiku.

Š. m. birželio 4 d. įvyko neformalios pagalbos skatinimo renginys. Jo metu vyriausioji socialinė darbuotoja/atvejo vadybininkė Renata Rumšienė supažindino su ,,Integralios pagalbos teikimas ir plėtra Lietuvos savivaldybėseˮ projektu, kuris finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos ,,Europos socialinio fondo +ˮ ir bendrojo finansavimo lėšomis. Projektas yra vykdomas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2026 m. pabaigos. Jo dalyviai yra vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys su negalia, kuriems paslaugos yra teikiamos namuose. Integrali pagalba (IP) teikiama komandos principu, kurios tikslas - išsiaiškinti asmens socialinės globos ir slaugos namuose paslaugų poreikį, organizuoti ir teikti šias paslaugas, taikant efektyvias priemones bei socialines paslaugas. Mobilią komandą sudaro: atvejo vadybininkas, slaugytojas, masažuotojas, slaugytojo padėjėjai, individualios priežiūros darbuotojai. Daugeliu atvejų, šeimos nariai, negalėję palikti savo sergančio artimojo nors keletui valandų, šiuo metu tai gali padaryti, nes juo pasirūpina kompetentingi slaugos darbuotojai. Teikiant paslaugas, palengvinamas žmonių su negalia gyvenimas bei suteikiama galimybė kuo ilgiau visaverčiai gyventi savo namuose, bendruomenėje.

Atsiradus poreikiui, siekiamas uždavinys - užtikrinti IP pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams su negalia (iki 7 m.) teikimą valstybės ir savivaldybių įstaigose, kuriose įgyvendinamos ikimokyklinio ugdymo programos. Tuo tikslu buvo apklaustos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, esančios Šakių rajone. Darbuotojos patikino, kad tokių vaikų yra ir mielai priimtų mūsų paslaugas. Šiuo metu yra paruošti lankstinukai su informacija, kurie bus išdalinti šiose įstaigose, kad susipažintų tėvai, kurie augina neįgalius vaikus iki 7 metų. Paslaugos bus teikiamos kaip ir visiems kitiems IP paslaugų gavėjams. Vaikų tėvai ar jų artimieji gali kreipiantis į seniūniją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.

Renginio metu supažindinta dar su viena naujove - nuo š. m. birželio mėnesio visiems paslaugų gavėjams, jų artimiesiems ir mobilios komandos darbuotojams pagal poreikį nemokamai bus teikiama psichologinė pagalba (iki 5 val. per visą projekto laikotarpį). Pagalbą teiks psichologė, su kuria galėsite aptarti sunkumus, su kuriais kiekvienas susiduriate. Projekto metu taip pat galite gauti konsultacijas, susijusias su visais medicininiais klausimais. Visada galima kreiptis į slaugytoją, kuri visus paslaugų gavėjus aplanko kiekvieną savaitę.

,,Integralios pagalbos teikimas ir plėtra Lietuvos savivaldybėseˮ projekto laikotarpiu tikimės, kad paslaugas gaus 60 neįgalių asmenų, gyvenančių Šakių rajone. Pasak, Centro direktorės Vilmos Bielskienės, visiems, kuriems reikalinga pagalba, mielai padėsime, ištiesime pagalbos ranką, rasime patį geriausią sprendimą įvertinant poreikį ir teikiant paslaugas.

Integralios pagalbos klausimais visi galite kreiptis į savo seniūniją arba skambinkite dienos socialinės globos skyriaus vyriausiajai socialinei darbuotojai/atvejo vadybininkei Renatai Rumšienei, tel. +37065593978.

Vyriausioji socialinė darbuotoja /atvejo vadybininkė Renata Rumšienė

Socialinis darbas visuomenėje atlieka itin svarbią funkciją – įgalina žmones savarankiškai įveikti sunkumus, didina jų ir visuomenės institucijų socialinę atsakomybę, prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo ir žmogaus teisių užtikrinimo.

Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas tai – socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas ir socialinio gyvenimo vadybininkas. Socialiniam darbuotojui labai svarbu sugebėti užmegzti ryšį su žmogumi, įgyti jo pasitikėjimą ir padėti jam pačiam surasti tinkamiausius problemų sprendimo būdus. Kad socialiniai darbuotojai gebėtų tinkamai padėti į sudėtingas situacijas patekusiems žmonėms, šeimoms, jie privalo ieškoti veiksmingiausių intervencijos metodų.

Socialiniai darbuotojai dirbantys su šeimomis teikia socialinės priežiūros šeimoms paslaugą, kurios tikslas yra įgalinti šeimą savarankiškai rūpintis savo vaikais ir tinkamai juos prižiūrėti, savarankiškai spręsti problemas, užtikrinti emocinę ir psichologinę gerovę, palaikyti glaudesnį santykį su socialine aplinka, stiprinti šeimos narių gebėjimus prižiūrėti, pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus nuo gimimo, padėti šeimai sukurti vaikų raidai palankią aplinką ir išvengti socialinės atskirties (Socialinių paslaugų katalogas, 2023).

Socialinio darbo praktikoje yra rekomenduojama, kad kompleksinių poreikių turinčios šeimos dalyvautų diskusijoje, kurioje yra reflektuojama šeimos istorija, kad šios šeimos atsidurtų eksperto vaidmenyje, šeimos interpretuotų ir konstruotų veiksmų galimybes esamų problemų kontekste. Visa ši diskusija padėtų kompleksinių poreikių turinčiai šeimai pamatyti plačiau esamą situaciją ir suvokti išgyvenamą patirtį (Motiečienė ir Naujanienė, 2011). Tad socialinio darbo praktikoje kaip intervencijos metodas yra plačiai taikoma šeimos genograma arba šeimos kartų modelis darbui su šeimomis.

Tačiau dažnais atvejais kompleksinių poreikių turinčios šeimos neįsivaizduoja, kad gali keistis ir daryti poveikį socialinei aplinkai. Tad tik su socialinio darbuotojo pagalba paskatinant, nukreipiant tikslo link, įmanomas šeimos sąmoningumo didinimas ir ugdomas gebėjimas savo patirties pagalba vertinti jų turimą gyvenimišką patirtį, nes tik aktyviai veikianti šeima gali greičiau įveikti kylančius sunkumus socialinėje aplinkoje, bei atrasti esamų problemų priežastis ir galimas priemones šioms problemoms spręsti (Motiečienė ir Naujanienė, 2011).

Siekiant įgalinimo, asmens (šeimos) istorija gali būti taikoma sąmoningumui plėsti, padedant suprasti, jog kartu su asmens sąmone gali būti pakeista ir socialinė tvarka. Tiek socialinio darbuotojo, tiek pačios genogramos tikslas yra padėti rasti asmeniui (klientui) geriausią būdą valdyti savo problemas ir santykius. Genogramos pagalba galima išsiaiškinti, kur klientas (šeima) yra įstrigę, kokie geriausi jų ištekliai. Taip pat ji padeda nepamiršti šeimos konteksto, kuris gali būti svarbus klientų supratimui, siekiant padėti jiems pakeisti savo gyvenimą (McGoldrick, 2016). Be tokio žemėlapio sudarymo beveik neįmanoma stebėti klientų gyvenimo ar padėti jiems suprasti modelius, kuriuose jie yra įterpti. Taip pat šis metodas parodo šeimos socialinį tinklą. Šis žemėlapis su laiko eilute yra svarbiausia gairė vertinant asmens patirties, savybių, vertybių ir socialinio tinklo sudėtingumą (McGoldrick, 2016).

Genograma suteikia socialiniam darbuotojui pagrindinį vaizdą apie šeimą (klientus), kas jie yra, iš kur jie atvyko, ir kas svarbu jų gyvenime. Tai padeda pagrindą siekiant suprasti dabartines šeimos problemas, praeities krizes ir išteklius šeimos, kurie bus prieinami dirbant su klientų šiandieną (McGoldrick, 2016). Genograma gali būti naudojama kaip šeimos modelio stebėjimo metodas platesniame kontekste, kuriame visi šeimos nariai yra tarpusavyje susiję. Šeimos genograma padeda darbuotojams nustatyti kartotinius fatalinius modelius, temas, mitus, lūkesčius, vaidmenis ir praradimus. Be to, tai padeda darbuotojams ir šeimoms kaupti svarbių šeimos įvykių chronologiją. Šeimos kuriančios genomus su savo darbuotojais, turi galimybę aptarti svarbius šeimos istorijos įvykius ir jų įtaką šeimos veikimui. Visi šeimos nariai gali matyti, kaip kiti paveikė šeimos sistemą ir kaip kiekvienas paveikė kitus (McMillen ir Groze, 1994).

Praktikoje naudojamos genogramos, gali įkvėpti klientus tapti tyrėjais savo šeimos procese, pradeda mąstyti apie jų santykius sistemiškai ir pastebėti savo vaidmenį šeimos modeliuose bei kaip gyvenimo įvykiai ir santykiai yra susiję su esamomis problemomis. Kadangi visos sistemos tarpusavyje yra sujungtos klientas pradeda matyti savo elgesį, kuris yra susijęs su kitų asmenų elgesiu, jis turi pasirinkimą, kaip dalyvauti kiekviename vykstančiame procese (McGoldrick, 2016).

Apibendrinant, socialinis darbuotojas, kuris siekia veiksmingos pagalbos šeimai turinčių psichosocialinių problemų arba tiesiog turint visą kompleksą socialinių problemų yra naudinga naudoti genogramos metodą intervencijoje. Kadangi tai socialiniam darbuotojui geriau padės suprasti šeimos sistemą, įvykių chronologiją, atsiskleis šeimos stipriosios ir silpnosios pusės, socialiniai tinklai, santykių, elgesio modeliai perduoti karta iš kartos, dabartiniai sunkumai su kuriais susiduria šeima visą tai naudinga siekiant padėti klientui siekti pokyčio savo socialinėje sistemoje.

Parengė atvejo vadybininkė Simona Stankevičienė