Iki, Vasarėle

Tuomet sekė tas gražus sezonas …Vasara… Oras buvo pripildytas svajingos ir magiškos šviesos. O klimatas tapdavo tokiu tarsi būtų sukurtas iš viso vaikystės gaivumo. Henris Vodsvertas Longfelas

Vasara – tai ypatingas metas. Jos laukiame, kad prikauptume jėgų, pabūtume su artimaisiais. Vasara neretai yra laukiamausiais ne tik vaikų, paauglių, bet ir suaugusiųjų laikas... Rugpjūčio 30 – sios dienos popietę Šakių rajone ant Sudargo piliakalnių skambėjo muzika ir vaikų juokas – čia vyko šventė „ Sudie vasarėle „!!! Renginį organizavo Šakių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis Kidulių ir Sudargo seniūnijose,  Lidija Masaitienė. Ji kvietė vaikus šokti, žaisti, linksmintis kartu su tėveliais. Vaikų laukė smagios pramogos : jie šoko, dainavo, žaidė žaidimus, vaikščiojo „ Basakojų taku“, dalinosi vasaros metu patirtais įspūdžiais, vaišinosi gardžiomis picomis ir kitais skanėstais, džiaugėsi nuostabiu oru ir vaizdais. Visi kartu smagiai praleidę laiką, vieni kitiems palinkėjo sėkmingų naujų mokslo metų !!!

Kviečiame tapti budinčiu globotoju

Budintis globotojas – kas tai? 

Budintis globotojas – asmuo, savo gyvenamojoje vietoje ir natūralioje šeimos aplinkoje prižiūrintis vaiką pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. 

Kas gali tapti budinčiu globotoju? 

Budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais) ar šeimynos dalyviais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse, Socialinių paslaugų įstatyme ir Šeimynų įstatyme nustatytus reikalavimus. Asmenys, norintys globoti vaiką, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą pagrindinę dalį, o siekiantys tapti budinčiais globotojais ar steigti šeimyną – GIMK programos specializuotą dalį. 

Budinčio globotojo pareigos:

Užtikrinti vaiko saugumą ir pasitikėjimą skatinančius santykius;

Skatinti dvasinį ir moralinį vaiko tobulėjimą, stiprinti jo savivertę, ugdyti pareigingumą;

Užtikrinti reikiamą paramą vaikui;

Skatinti vaiką kurti ir palaikyti ryšius su bendraamžiais, šeima bei kitais vaikui svarbiais asmenimis;

Konsultuotis su globos centro specialistais dėl reikiamos pagalbos vaikui;

Užtikrinti vaiko saugumą, nepalikti jo be tinkamos priežiūros;

Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigų, švietimo ir ugdymo, socialinių paslaugų įstaigų specialistais, rūpintis vaiko ugdymu, sveikatos priežiūra ir kt.

Tapkite budinčiu globotoju ir padėkite vaikams, likusiems be tėvų globos, jaustis saugiems ir mylimiems! 

Susidomėjusius dėl daugiau informacijos kviečiame kreiptis tiesiogiai į mūsų l.e.p. Globos centro vadovę Simoną Stankevičienę— el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel.nr.+37065754561

#VaikaiYraVaikai #Globa #TuGaliTaptiNamais

Rugpjūčio 12 d. minima Tarptautinė jaunimo diena. Jaunimas yra mūsų ateitis, todėl būtina investuoti į ją. Svarbu siekti ugdyti šiuolaikiniame jaunime pilietiškumo, atsakomybės ir pareigos jausmą. Dabar kaip niekad aktualu skatinti sėkmingą jaunimo integraciją į visuomeninį gyvenimą.

Siekiant paminėti Jaunimo dieną, Kudirkos Naumiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima Violeta Staugaitienė suorganizavo grupinį užsiėmimą jaunimui. Užsiėmimo tikslas – siekti saugaus ir prasmingo paauglių laiko praleidimo. Užsiėmimo metu su jaunimu buvo žaidžiami stalo žaidimai, bendraujama jiems aktualiomis temomis bei smagiai leidžiamas laikas.

Mielas jaunime, būkite veržlūs, drąsūs įgyvendindami savo idėjas. Jums priklauso dabartis ir ateitis, todėl energingai eikite savo tikslų link!

Kiekvieno žmogaus sveiko gyvenimo dalis – asmens higiena, šie įgūdžiai vieni pirmųjų, kurių išmokstame nuo mažens ir apie juos dera prisiminti nuolat. Todėl socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Jolanta Balkojytė ir Gineta Jakaitienė liepos 10 d. bendradarbiaudamos su Gelgaudiškio biblioteka sukvietė seniūnijoje gyvenančius vaikus diskusijai apie asmens higieną, švarą, tvarką ir sveikatą. Kartu žiūrėjo animacinių – mokomųjų filmukų, paskaitė įvairių knygelių apie tai kaip reikia save prižiūrėti. Daug diskutavo į ką svarbiausia atkreipti dėmesį norint būti gražiems, tvarkingiems ir sveikiems. Diskusijos metu vaikai puikiai praleido laiką, stiprino grupinio darbo gebėjimus, tarpusavio ryšį, ugdė higienos ir sveikos gyvensenos įgūdžius.

                Šeima – viena seniausių socialinių institucijų, mažos žmonių grupės sąjunga, paremta visuomeniniais, ekonominiais ir biologiniais ryšiais bei interesais. Tai asmenų bendrija, kurią sieja giminystės, atsakomybės ir globos saitai. Nors šeimos vertybinės nuostatos yra laikomos tvirtu pagrindu kuriant šeimos santykius, tačiau šeimos samprata ir pačios vertybės šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi. Kai sutuoktinių vertybės išsiskiria, sugriaunamas pamatinis šeimos pagrindas ir tokia šeima tampa nebefunkcionalia. Tai gali atsitikti dėl krizinių situacijų: nedarbo, vieno iš sutuoktinių neištikimybės, turto netekimo, gyvenamosios vietos pakeitimo, ligos, mirties, finansinių problemų, išvykimo dirbti į kitą miestą ar šalį ir kt. Ir visa tai sutuoktiniai tarpusavio santykių krizes linkę spręsti skyrybomis. Tėvai negeba užtikrinti visaverčio vaikų auklėjimo, sutrikdoma harmoninga vaiko raida, vaikai patiria traumas, nes skyrybų laikotarpiu, tėvai vaikus palieka antrame plane, nes tuo laikotarpiu tik patys sutuoktiniai sau  yra svarbiausi, dažnai pasirenkantys būti aukos vaidmenyje. Lietuvoje pradėjus taikyti atvejo vadybos procesą šeimoms (pagal atvejo vadybos tvarkos aprašą:  Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-802 „Dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, (redakcija 2020 m. sausio 1 d.)) socialinę pagalbą teikiantys specialistai sistemindami duomenis dėl kokių priežasčių pradedamas atvejo vadybos procesas, stebi tendenciją, kad besiskiriančios šeimos dažnu atveju negeba išsiskirti be institucijų įsikišimo, specialistų pagalbos.

                Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis po 2018 m. vaiko teisių apsaugos reformos buvo įpareigoti teikti naujo turinio socialinę pagalbą vaikui ir šeimai. Iki pertvarkos socialinių darbuotojų pastangos buvo sutelktos padėti skurstančioms, priklausomybių pažeistoms, marginalizuotoms šeimoms, dažnai neturinčioms galios ir aukštesnio statuso visuomenėje, motyvuojant jas priimti pagalbą, įveikti jų priešiškumą. Po  reformos šeimų, gaunančių pagalbą, ratas prasiplėtė. Didelę dalį atvejų, su kuriais dirba socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai sudaro problemines skyrybas išgyvenančios šeimos. Tai tapo viena pagrindinių socialinės pagalbos vaikui ir šeimai sričių. Ši sritis reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių. Skyrybų atvejais į pagalbos teikimo procesą šeimos ateina su skirtingu, ne iki reformos, galios santykiu. Nesutariantys tėvai, kartais užimantys aukštas pareigas ir galintys būti iš įvairiausių ekonominių sluoksnių, dėl nuoskaudų nepajėgia susikalbėti tiesiogiai ir tarpusavio kovoje dažnai pasitelkia teisines institucijas. Šiame tėvų kare aukojama daug kas, deja, neretai ir vaikai, kurie nejučia tampa įrankiu spausti sutuoktinį. Vaikai nuo to labai kenčia. Socialiniai darbuotojai tai pat jaučia tėvų spaudimą būti įtrauktais į tėvų tarpusavio kovą, palaikyti vieno ar iš  kito tėvų pusę. Tėvai, nepajėgia taikiai antrosios pusės įtikinti, kad su vaiku ar su antrąją puse elgtųsi taip, kaip pageidaujama. Mėgina priversti tai daryti specialistus.

                 Anksčiau socialiniai darbuotojai buvo įpratę dirbti su vienu iš tėvų, įprastai su mama, į jos pusę tada įsiklauso ir įsijaučia. Skyrybų atveju vienos pusės palaikymas tik gilina tėvų priešiškumą. Jei lygiavertiškai dirbama su abiem tėvais, tai dažnai reiškia, kad besiskiriantys tėvai gyvena skirtingose vietovėse ir su jais dirba du atskiri specialistai. Tėvai dažnai kreipiasi advokato paslaugų, kurie neragina susikalbėti, bet gina savo pusės interesus ir leidžiasi į teisines kovas, taip dar labiau komplikuodami esamą situaciją. Į tėvų kaltinimus ir ginčus įtraukiami ir kitų įstaigų specialistai: policija, Vaiko teisių tarnyba, gydytojai, mokytojai ir kt.

              Socialiniai darbuotojai jaučiasi bejėgiai, kadangi specialistai mato, kad nuo tėvų tarpusavio santykių priklauso vaiko gerbuvis, tačiau tėvai yra nepajėgūs susikalbėti. Vaikams tėvų konfliktai žalingi, tačiau darbuotojai pasigenda aiškumo, kokiu pagrindu remiantis raginti tėvus susikalbėti ir išgirsti vienam kitą. Pagalbos procese socialiniai darbuotojai mažai yra įtraukti į pagalbos vaikui teikimą, o kartais tėvai tokį bendravimą iš viso draudžia, dėl to į vaiko išgyvenimus specialistai yra daug mažiau įsitraukę, nes tuo metu tėvai galvoja tik apie save, bet ne apie vaiką, kuris išgyvena krizę dėl tėvų skyrybų. Socialiniai darbuotojai išklauso konfliktuojančias abi puses ir stokoja būdų rasti bendrą pagrindą sprendimų paieškai. Tada specialistai jaučiasi neatliepią tiek tėvų, tiek kitų asmenų lūkesčių. Socialiniai darbuotojai nepajėgia su tėvais dirbti taip, kad tėvai matytų, kaip savo elgesiu žeidžia savo vaiką.

          Besiskiriančios šeimos priešinasi, nepripažįsta savo problemų, meluoja, kaltina kitą iš sutuoktinių, vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, dėl ko specialistams kyla sunkumų planuojant ir teikiant pagalbą šeimoms. Socialiniai darbuotojai jaučia įtampą, baimę besilankant skyrybų procese esančiose šeimose, kadangi dažnai pasitaiko, kad susitikimai šeimos namuose yra filmuojami vaizdo kameromis, įrašinėjami pokalbiai. Taip pat iškyla sunkumų teikiant informaciją, konsultuojant skyrybininkus, jaučiamas jų pasyvumas priimant paslaugas, įsipareigojimų nevykdymas, išankstinė nuostata į socialinį darbuotoją. Prioritetinė paslauga besiskiriančioms šeimoms yra meditacija ir psichologo konsultacijos vaikams ir suaugusiems, tačiau neretai šių specialistų konsultacijų tenka laukti, dėl didelio jų darbo užimtumo. Socialiniai darbuotojai teikiantys paslaugas susiduria su sunkumais, nes pavykus įtikinti paslaugų gavėjus, kad jiems pagalba yra reikalinga, turi motyvuoti tų paslaugų laukti. Dėl to nukenčia socialines paslaugas teikiančių institucijų bei organizacijų įvaizdis, paslaugų gavėjai nepasitiki darbuotojais, dėl to sunku specialistams bendrauti ir pasiekti teigiamų pokyčių, nes bendravimas su šeima nėra grįstas tarpusavio pasitikėjimu.

        Darbas su  besiskiriančiomis šeimomis yra įvairiapusiškai sudėtingas, reikalaujantis didelės emocinės investicijos. Socialiniams darbuotojams dirbantiems su besiskiriančia šeima, tampa iššūkiu išlaikyti teigiamą profesionalo įvaizdį užtikrinant kokybiškas paslaugas paslaugų gavėjams. Darbuotojas dirbantis su tokiomis šeimomis patiria neigiamas emocijas, jaučiasi nekompetentingas, tai mažina jo darbo našumą, motyvaciją ir tolimesnę perspektyvą.

Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus

atvejo vadybininkė Raminta Orintienė

2024 m. liepos 1 d.

Socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Laura Sabaliauskaitė ir Renata Darmavičienė birželio 27 d. suorganizavo šeimoms ir jų vaikams edukacinę išvyką į Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybą. Ten juos pasitiko ugniagesys gelbėtojas Mindaugas Sutkaitis ir jo kolegos. Apsilankymo metu vaikai buvo supažindinti kas yra priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, buvo aprodytos turimos priemonės, su kuriomis dirba ugniagesiai. Sužinojome, koks turi būti ugniagesys: drąsus, ištvermingas, stiprus ir greitas, dėl to turi sveikai maitintis, sportuoti. Vaikai supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis, buityje ir gamtoje, kaip išvengti gaisro ir kaip elgtis jam kilus. Kiek vėliau buvo aprodytos ir kitos patalpos: ugniagesių gelbėtojų darbo, poilsio kambariai ir treniruoklių salė.  Vaikams buvo suteikta galimybė pasijusti ugniagesiu gelbėtoju: galėjo įlipti į ugniagesių mašinos vidų, pasimatuoti aprangą ir palaikyti laistymo švirkštą.