NAUJIENOS

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) – tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienas autizmo spektro sutrikimas pasireiškia kas 70 vaikui. ASS tai neurologinis sutrikimas ir kol kas dar tiksliai nežinomos jo atsiradimo priežastys. Pastaruoju metu keliamos hipotezės, kad pasikeitusios vaikų auginimo praktikos skatina autizmo atsiradimą. Ypatingai didelę žalą daro mažiems vaikams, iki 2 metų, ekranų naudojimas, kai labai intensyviai vystosi vaiko smegenys. Tai galimai paskatina autistiškų smegenų formavimąsi vaikams, kurie turi genetinį polinkį. Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Todėl labai svarbu, kad tėvai bei socialiniai darbuotojai gebėtų pastebėti vaiko raidos sutrikimą, ankstyvame vaiko amžiuje.

2024 m. gruodžio 6 d. atvejo vadybininkė Vilma Sutkaitienė Šakių socialinių paslaugų centro socialiniams darbuotojams dirbantiems su šeimomis pravedė paskaitą apie ASS „Kitoks pasaulis”. Kiekvieno vaiko auginimas yra ilgas kelias, kupinas atsakomybės, iššūkių, meilės ir įvairiausių patirčių. Tačiau kai vaikui diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, tėvų laukia kiek kitoks kelias. Jiems prireikia dar daugiau kantrybės, atsidavimo, reikia dar labiau gilintis į vaiko poreikius bei jausmus. Pirmas žingsnis – pirma pagalba tėvams, tai suprasti, kas yra autizmo spektro sutrikimas. Kai vaikui diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, labai svarbu padėti tėvams kuo daugiau sužinoti apie šį sutrikimą. Siekti, kad tėvai kuo geriau suprastų vaiko poreikius ir auginimo ypatumus. Tik suprasdami šiuos dalykus tėvai gebės sukurti palankią aplinką augti savo vaikui.

Siekiant suteikti efektyvesnę pagalbą šeimoms, socialiniams darbuotojams buvo padovanotos knygos: Elizabeth Verdick, Elizabeth Reeve, M. D. „Išgyvenimo kngya vaikams turintiems autizmo spektro sutrikimų“ ir Liz Fosslien, MollicWest Duffy „Septynios didžiosios emocijos“ kaip pagalbinė darbo priemonė dirbant su šeimomis.

Parengė atvejo vadybininkė Vilma Sutkaitienė

Laikais, kai visi skubame, bėgame, darome kelis darbus vienu metu ir  dar apie kelis galvojame į priekį, ar visada spėjame pasidomėti, ką veikia mūsų vaikai? Apie ką jie galvoja? Kas juos neramina? Nesusimąstome apie tai, su kuo jie bendrauja internetinėje erdvėje, kokios informacijos ieško. Galvojame, kad jie dar per maži domėtis alkoholiu, rūkalais ar narkotikais? Tuomet kada tas tinkamas metas pradėti kalbėtis su vaikais apie tykojančius pavojus internete, apie žalingus įpročius ir priklausomybes? Kur kreiptis pagalbos?

2024 m. lapkričio 28 d. socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Aida Globienė ir Kristina Baršauskienė bendradarbiaujant su Šakių bendruomenės pareigūne Aušra Mockevičiūte suorganizavo prevencinę paskaitą tėvams.

Pagrindinis tikslas informuoti tėvus apie gręsiančius pavojus internetinėje plotmėje, apie alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo daromą žalą vaikų-paauglių sveikatai, taip pat palietėme patyčių temą, kuri yra vis dar opi problema ypatingai vaikų tarpe.  Tėvams buvo suteikta informacija kur būtų galima kreiptis pagalbos.

Per 2024 metus buvo vykdomi individualūs ir grupiniai užsiėmimai  su šeimose augančiais vaikais: apie  patyčių pasekmes,  apie tvyrančius pavojus internetinėje erdvėje, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir daromą žalą žmogaus sveikatai.  Užsiėmimai vyko įvairia forma: motyvaciniai pokalbiai, diskusijos, žaidimai, edukacinės veiklos.

Parengė socialinės darbuotojos dirbančios su šeima- Kristina Baršauskienė ir Aida Globienė

 Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialinio darbo profesija yra priskiriama dažnai stresą patiriančių darbuotojų  kategorijai. Stresas socialinio darbuotojo kasdienybėje neretai kyla dėl to, kad socialinis darbas yra ypač susijęs su paslaugų gavėjais. Specialistai nuolatos atsiduria sudėtingose situacijose, kuriose turėdami ribotus išteklius, siekia sutelkti dėmesį į kiekvieną paslaugų gavėją ir rasti būdą jam padėti. Socialinio darbo veikla apima platų diapazoną galimų streso faktorių, kylančių darbo vietoje dėl pačios darbo specifikos: darbas su įvairiomis socialinėmis grupėmis, puikių socialinių ir dalykinių įgūdžių reikalavimai, darbas komandoje, lankymasis šeimose, vykstančios reformos socialinės apsaugos sektoriuje, besikeičianti darbo aplinka, didėjantys socialinių paslaugų teikimo reikalavimai ir baimė nesuspėti prisitaikyti prie naujovių tiek politine, tiek technologine prasme. Socialinio darbo specifika yra taip pat susijusi su nuolatiniais reikalavimais, kuriuos kelia paslaugų gavėjai ir jų artimieji, kolegos ir vadovai. Socialinis darbuotojas, siekdamas profesionaliai atlikti savo darbą, neretai susiduria su įvairiomis dilemomis ir slegiančiais rūpesčiais, kurie galiausiai gali turėti įtakos darbuotojų sveikatai ir emocinei būsenai, sumažinti socialinio darbuotojo jaučiamą pasitenkinimą savo darbu bei motyvaciją dirbti ir tobulėti.

Paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė Ingrida Juodienė atliko tyrimą apie profesinės rizikos veiksnius socialiniame darbe ir savipagalbos strategijas. Siekiant ištirti socialinių darbuotojų, dirbančių socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, nuomones apie profesinės rizikos veiksnius, buvo atlikta anketinė apklausa. Tyrimas atliktas, siekiant įvertinti profesinės rizikos veiksnių raišką, dažnumą ir darbuotojų nuomonę apie savipagalbos strategijas. Tyrime dalyvavo 11 respondentų, dirbančių socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Iš tyrime dalyvavusių socialinių darbuotojų: keturi socialiniai darbuotojai turi nuo 4 iki 6 metų darbo stažą, trys socialiniai darbuotojai dirba  nuo 1 iki 3 metų, du socialiniai darbuotojai turi 7-10 metų stažą ir du darbuotojai daugiau nei 11 metų darbo stažą. Taigi, dauguma apklaustų respondentų turi didesnį nei keturių metų darbo stažą. Daugiau nei pusė apklaustų darbuotojų teigė, kad dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę, dėl dinamiškų situacijų klientų šeimose. Atsakydami į klausimą, kokie veiksniai dažniausiai sukelia stresą darbe, socialiniai darbuotojai įvardino: didelį darbo krūvį, agresyvų, priešišką paslaugų gavėjų elgesį, konfliktines situacijas, paslaugų gavėjų ignoravimą, vengimą, nepakankamą darbo priemonių ir resursų įvairovę, atsakomybes ir reikalavimus, riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Didžioji dauguma socialinių darbuotojų įvardino, kad stresą darbe patiria kartą per savaitę, keturi darbuotojai kartą per mėnesį, trys darbuotojai teigė, kad stresą patiria kasdien. Dauguma socialinių darbuotojų teigia, kad patiriamas stresas darbe turi tiesioginės įtakos darbo kokybei, todėl labai svarbu atrasti individualiai tinkamiausias streso įveikos strategijas. Dauguma darbuotojų įvardino dažniausiai naudojamas strategijas stresui įveikti darbe: pokalbiai su kolegomis, psichologiniai mokymai, psichologinio vengimo strategija, t.y. sąmoningai atsitraukia nuo streso šaltinio, atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, sportas, gilus kvėpavimas. Trys darbuotojai teigia, kad įveikti stresines situacijas kreipiasi pagalbos į vadovybę. Klausiant darbuotojų, kaip vertina vadovybės paramą sprendžiant profesinio streso klausimus 4 darbuotojai vertina gerai, trys darbuotojai prastai, du patenkinamai ir du labai gerai. Iš socialinių darbuotojų atsakymų, galima teigti, jog organizacija, prisideda prie socialinių darbuotojų streso įveikos. Atsakydami į klausimą, kokiomis priemonėmis įstaiga galėtų daugiau prisidėti prie profesinio streso mažinimo, socialiniai darbuotojai  įvardino: emocinės paramos teikimą, psichologo konsultacijas, pokalbius, refleksiją, trumpesnę darbo savaitę, galimybę sportuoti.

Socialinis darbas su sunkumus patiriančiomis šeimomis yra įvairiapusiškai sudėtingas. Socialinis darbuotojas, stengdamasis padėti šeimoms įveikti iškilusias problemas, dažnai pats susiduria su situacijomis, kurios kelia grėsmę ne tik psichologiniam, bet ir fiziniam jo saugumui. Todėl darbuotojui labai svarbu atrasti ir taikyti streso įveikos strategijas, siekiant neprarasti motyvacijos kokybiškai dirbti socialinį darbą.

Atvejo vadybininkė Ingrida Juodienė

Lapkričio mėn. Paluobių neįgaliųjų dienos centre pravestas užsiėmimas apie higienos svarbą žmogaus gyvenime. Asmens higiena- žinių ir taisyklių visuma, padedanti saugoti ir stiprinti sveikatą. Aptartos asmens higienos ugdymo kryptys:

• rankų plovimas, veido prausimas
• naudojimasis tualetu
• asmeninių daiktų priežiūra
• elgesio kultūra prie stalo
• rūbų ir avalynės priežiūra
• burnos ir dantų priežiūra

Ypatingas dėmesys atkreiptas į rankų higienos svarbą, nes rankos- viena judriausių kūno dalių. Jomis dirbame įvairius darbus, gestais išreiškiame emocijas, bendraujame su mus supančiu pasauliu Iki šiol rankų higiena yra viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir visus šalia esančius nuo infekcijų, plintančių kontaktiniu būdu. Mūsų rankos natūraliai išskiria aliejų, kuris padeda išsaugoti odos drėgmę ir neleidžia odai sausėti. Tačiau šis aliejus puiki terpė mikrobams augti ir daugintis, be to, padeda mikrobams prilipti prie odos. Mūsų rankos natūraliai aplipusios naudingomis bakterijomis. Tačiau reguliarus rankų plovimas padeda nuo jų pašalinti kitus, kenksmingus mikrobus, kurių prisirenkame iš aplinkos (pvz.: namuose, mokykloje, sode, iš gyvūnų, naminių gyvūnėlių, nuo maisto produktų).

Rankas reikia plauti:

• Prieš maisto ruošimą, ruošiant maistą ir jį paruošus.
• Pasinaudojus tualetu.
• Po sąlyčio su gyvūnais ar gyvulinės kilmės atliekomis.
• Pakosėjus, nusičiaudėjus ar išsipūtus nosį.
• Jei sergate arba buvote tarp sergančių žmonių.
• Visais atvejais kai yra nešvarios
• Kitais atvejais.

Reikia vengti naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plauti ir keisti savo rankšluostį arba naudoti vienkartinius rankšluosčius ir servetėles. Jei yra galimybė, rankas šluostyti  vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukti  vandens čiaupą ir išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę. Nesant galimybei nusiplauti rankų (pvz kelionėse) rankų higienai galima naudoti alkoholines servetėles, parduodamas vaistinėse.  Rankų nagus taip pat reikia nuolat valyti ir karpyti, nes po jais kaupiasi nešvarumai.

Parengė bendrosios praktikos slaugytoja J. Kairytė-Daniūnienė

2024 m. buvo atlikta dienos socialinės globos (Integralios pagalbos) paslaugų gavėjų kiekybinė apklausa. Tikslas - ištirti paslaugų gavėjų ar jų šeimos narių nuomonę apie teikiamų socialinių paslaugų kokybę, išsiaiškinti svarbiausius aspektus, kuriuos reikia tobulinti, siekiant efektyviau teikti minėtas paslaugas. Apklausa skirta dienos socialinės globos gavėjams, ir jų artimiesiems, kuriems socialines paslaugas teikia Šakių socialinių paslaugų centro darbuotojai. Buvo išdalintos 26 anketos, kurias sudarė 17 klausimų, iš jų 20 grįžo atgal. Apklausa vykdoma anonimiškai.

Socialinės paslaugos yra teikiamos asmenims ar šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, todėl labai svarbu atliepti individualius vyresnių žmonių poreikius. Žmogui su sunkia negalia paslaugos teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra ir slauga. Svarbiausia, kad paslauga būtų kuo arčiau žmonių, kuriems pagalba yra labiausiai reikalinga. Į apklausos anketą atsakė 16 moterų ir  4 vyrai. Didžiajai daliai paslaugų gavėjų paslaugos teikiamos daugiau nei metai laiko. Į klausimą ar visas reikalingas paslaugas gauna, 19 asmenų atsakė taip, vienas – iš dalies. Informaciją apie dienos socialinę globą daugiausiai sužinojo iš sveikatos priežiūros specialistų ir seniūnijų. Norint gauti paslaugas, nuo prašymo pateikimo, eilėje laukė 3 mėnesius ir ilgiau. Paslaugomis visiškai patenkinti 17 asmenų, 2 iš dalies, 1 patenkintas. Maitinimo organizavimą vertina labai gerai arba gerai visi paslaugų gavėjai ir jų artimieji, vienas atsakė, kad yra problema su šilto maisto pagaminimu. Pagalbos asmeniui  (šeimai) suteikimą sprendžiant tarpininkavimo, atstovavimo problemas, 19 asmenų atsakė, kad naudojasi šia paslauga ir įvertino labai gerai, vienas atsakė, kad tokios paslaugos nereikalingos, nesinaudoja. Apie buityje atliekamus darbus visi atsakė, kad darbas atliekamas labai gerai arba gerai. Asmens higiena pasirūpinama labai gerai - 16 asmenų, 3 – gerai, 1 -  kad pagalba nepilna. Į klausimą apie ūkio darbus visi atsakė, kad paslaugos atliekamos gerai, vienam ši paslauga nereikalinga, vienas asmuo nieko neatsakė. Į paslaugų gavėjų pageidavimus ir pastabas, kad  lanksčiai reaguojama atsakė 19 asmenų, 1 -  retai pasiūlymai ar pageidavimai keičia esamą situaciją. Dėl integralios pagalbos komandos narių skiriamo laiko paslaugų gavėjui, pakankamai -  atsakė 18 asmenų, iš dalies - 1, 1 - nori daugiau laiko. Teigiamai darbuotojus vertina 19 paslaugų gavėjų, 1 – trūksta įgūdžių. Vyriausiojo socialinio darbuotojo pagalbą ir pagarbą jaučia ir teigiamai vertina 19 asmenų, 1 - iš dalies. Kaip būtų galima gerinti teikiamas socialines paslaugas, atsakė tik vienas paslaugų gavėjas, jo nuomone, reikėtų vengti darbuotojų kaitos, visi kiti yra patenkinti paslaugomis.

Apibendrinus apklausos duomenis, galima daryti išvadą, kad dienos socialinės globos ir slaugos paslaugas teikiantys darbuotojai paskirtą darbą atlieka gerai, pagalba paslaugų gavėjams yra reikalinga, informacija apie paslaugas yra prieinama ir suteikiama, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis yra glaudžiai palaikomas. Labai svarbus aspektas, kad klientai pasitiki darbuotojais, juos vertina teigiamai, laukia ateinant, kiekvienas atliktas darbas prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, yra užtikrinamos paslaugų gavėjų teisės. Atlikus šį tyrimą, tik vienas iš paslaugų gavėjų paminėjo, kad norėtų daugiau valandų ir nenori darbuotojų kaitos.

Parengė vyriausioji socialinė darbuotoja Renata Rumšienė

Lapkričio 27 d. Kudirkos Naumiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, Violeta Staugaitienė suorganizavo popietę paaugliams apie veido odos priežiūrą. Užsiėmimo tikslas – stiprinti asmeninės higienos įgūžius paaugliams.

Pasidalinti turimomis žiniomis sutiko „Rūtos grožio studijos“ savininkė R. Puodžiukaitienė. Specialistė papasakojo apie veido odos ypatumus paauglystės laikotarpiu ir priežiūrą, reikalingas naudoti priemones bei apie gyvenimo būdo įtaką odai. Taip pat padovanojo paaugliams skirtas, kasdienes veido odos priežiūros priemones.

Popietės metu merginos turėjo galimybę išbandyti paaugliams draugiškas veido odos priežiūros priemones, sužinojo kaip taisyklingai nusivalyti odą ir kokia turi būti kasdienė rutina. Užsiėmimo metu merginos dalinosi savo naudojamomis odos priežiūros priemonėmis namuose, specialistei uždavinėjo joms rūpimus klausimus.