Šeima yra pagrindinis mūsų visuomenės elementas ir jai tenka didelė atsakomybė už mūsų visuomenės ateitį. Vykstantys socialiniai ir ekonominiai pokyčiai paveikia mus supančią aplinką ir joje esančią šeimą, o valstybės vykdoma socialinė, šeimos politika turi įtakos šeimų prisitaikymui prie socialinių pokyčių. Šeimos, kurios negeba prisitaikyti prie vykstančių pokyčių gali susidurti su įvairiomis kompleksinėmis problemomis tokiomis kaip: bedarbystė, priklausomybės, skurdas, smurtas, vaikų teisių pažeidimai ir visa tai yra tiesiogiai susiję su žmonių emocine ir psichologine būsena bei sveikata. Siekiant padėti šeimoms įveikti kilusias problemas su jomis pradeda dirbti socialiniai darbuotojai bei atvejo vadybininkai.

Socialinis darbas išties yra unikali profesija, kuri pastaruoju metu labai išaugo, keičiasi taip pat ir visuomenės požiūris į socialinį darbuotoją. Iš pradžių socialinio darbuotojo intervencijos modeliai buvo grindžiami socialinio darbuotojo atliktu vertinimu apie tai, ko šeimai „reikia“, tačiau šiuo metu yra atsitraukiama nuo šio požiūrio, kad šeima negeba spręsti problemų, analizuoti savo situacijos ir linkstama prie bendradarbiavimo proceso, kuris būtinas teikiant socialines paslaugas šeimoms. Dažnai ir pačios šeimos nesiekia ir nenori „ekspertų“, kurie pasakotų joms, kaip jie turėtų ar turi elgtis tam tikroje situacijoje. Šeimos yra labiau linkusios priimti pagalbą kai yra plėtojami atviri, bendradarbiavimu grįsti santykiai su specialistais, kurie supranta ir palaiko šeimos vertybes.

Dirbant su šeima socialinis darbuotojas susiduria su kompleksinėmis jų problemomis apimančiomis ne vieną gyvenimo sritį (buitinę, finansinę, psichosocialinę ir kt.), tad darbuotojas turi būti įvairiapusiškas, pasirengęs atlikti įvairius vaidmenis ir funkcijas, neretai vienu metu atliekant net kelias funkcijas, tačiau visą tai yra susiję su siekiu padėti šeimai tinkamai funkcionuoti.

Teikiant socialines paslaugas socialinis darbuotojas siekia ne tik padėti išspręsti sunkumus su kuriais susiduria šeimos, tačiau siekia įgalinti klientą (šeimą) aktyviai veikti savo problemų sprendimo procese. Taip pat teikdamas socialines paslaugas darbuotojas renka ir kaupia informaciją apie klientą (šeimą) ir jo socialines problemas, teikia informaciją klientui, esant poreikiui tarpininkauja tarp kliento ir kitų institucijų, konsultuoja aktualiomis klientui temomis, ugdo reikiamus įgūdžius, bendradarbiauja su kitomis institucijomis, įtraukia išplėstinės šeimos narius į pagalbos procesą, organizuoja sociokultūrinius renginius, fiksuoja socialinių paslaugų teikimo eigą, rengia socialinės veiklos ataskaitas ir kt.

Siekiant teikti profesionalias ir kokybiškas socialines paslaugas būtinas nuolatinis profesijos tobulinimas, įgyti reikiamų žinių, kaip elgtis besikeičiančiose situacijose. Socialiniai darbuotojai taip pat turi nepamiršti ir savęs, kadangi nuolat susiduria su stresu, krizėmis, konfliktais o visą tai reikalauja didžiulės ir asmeninės emocinės investicijos, tad socialiniams darbuotojams suteikiamos galimybės dalyvauti supervizijose gauti emocinę paramą iš kitų kolegų.

Taigi, socialinio darbuotojo pagrindinis tikslas padėti šeimoms, kuo geriau funkcionuoti jų socialinėje aplinkoje, tačiau viskas priklauso nuo pačios šeimos motyvacijos, noro imtis aktyvių veiksmų keisti esamą situaciją. Socialinį darbą būtų galima sulyginti su atrakciono pasivažinėjimą kalneliais – kartu su klientais tai kyli, tai leidiesi, staiga pašoki į viršų, tada krenti, galiausiai apsisuka galva, o išlipęs kurį laiką nesupranti nei ką tu darai, nei ką kiti daro, ir negali išlipti kol viskas nepasibaigs. Niekas negali. Tai socialinio darbuotojo kasdienės profesijos situacijos, lyg kalneliai ir neįmanoma žmonėms įsiūlyti nieko kito mainais į geresnį gyvenimą, kad ir kokį jį sau susikūrė, bet socialinis darbuotojas yra tik palydovas jo gyvenimo kelyje.

Atvejo vadybininkė Simona Stankevičienė

2023 m. gegužės mėnesį buvo vykdyta pagalbos į namus paslaugų gavėjų apklausa „Empatiško santykio tarp darbuotojo ir paslaugų gavėjo reikšmė sėkmingam paslaugų teikimo procesui“. Ji buvo skirta pagalbos į namus paslaugų gavėjams, kurie pagal iš anksto nustatytus kriterijus, buvo atrinkti šiai apklausai, t.y. paslaugas gauna ne mažiau kaip 2 metus, yra motyvuoti spręsti savo problemas, aktyvūs paslaugų teikimo procese ir jiems skirta ne mažiau kaip 4 valandos paslaugų per savaitę. Asmenims pateiktas griežtai struktūruotas 6 klausimų interviu (klausimynas). Apklausa – anoniminė. Tikslas - išsiaiškinti ar empatiškas darbuotojo ir paslaugų gavėjo santykis turi reikšmę sėkmingam paslaugų teikimo procesui.

Interviu dalyviai noriai dalinosi savo išgyvenimais, patirtimis apie tai, nuo ko prasidėjo paslaugų teikimo procesas ir kaip jie jame jautėsi. Visi kalbintieji paatviravo, kad paslaugų kreipėsi tuomet, kai sušlubavo sveikata ir pagalba iš šalies pasidarė būtina. Kadangi vaikai ir artimieji gyvena atskirai, o ir darbus turi, tai pagalbos į namus paslaugos buvo tai, kas padėjo savo kasdienybėje pasijusti saugiau, tvirčiau ir, kiek galimybės leidžia, gyventi taip, kaip iki tol. Visiems apklaustiesiems nebuvo lengva priimti nepažįstamą žmogų savo namuose, bet laikui bėgant darbuotojai tapo tarsi jų šeimų nariais. Visi tvirtino, kad santykis tarp darbuotojo ir paslaugas gaunančio asmens turi užsimegzti tvirtas, pasitikėjimu grįstas, pagarbus, atidus ir draugiškas. Tiek darbuotojui, tiek paslaugų gavėjui pradžia nebūna lengva, bet abipusių pastangų ir supratimo dėka galima surasti būdą kaip jaustis patenkintu. Remiantis paslaugų gavėjo žodžiais, šiame procese dalyvauja skirtingi žmonės, skirtingi charakteriai ir jeigu tai supranti bei sugebi būti dėkingas, tai ir santykis susiformuoja kokybiškas. Visi sutiko su tuo, kad ne tik darbuotojas turi būti nusiteikęs draugiškai, bet ir pats žmogus, kuriam teikiama paslauga, turi būti atviras pagalbai, turėti pozityvų požiūrį į gyvenimą. Svarbu teigiamai žvelgti į situaciją, nes ieškant priekabių, jų visada surasi. Vieno iš kalbintųjų teigimu, reikia pačiam būti žmogumi, tai ir aplinkiniai tokie bus, elgsis su tavimi maloniai. Apklausos metu buvo išskirtos tokios darbuotojo savybės kaip atidumas, paslaugumas, šiltumas, supratingumas, atsakingumas, pastabumas, santūrumas, rūpestingumas, lankstumas. Apklaustieji pripažino ir tai, kad jų indėlis į santykį yra lygiai tiek pat svarbus kaip ir darbuotojo, nes, priešingu atveju, abipusį ryšį užmegzti gali būti labai sunku. Jų nuomone, reikalavimai, priekabiavimas, nepasitenkinimas, nuvertinimas, žeminimas šiame procese nėra geri palydovai. Visi be išimties pagalbos į namus paslaugas rekomenduotų savo artimiesiems ar pažįstamiems. Vieno apklausoje dalyvavusio paslaugų gavėjo patirtis nėra labai pozityvi, nes, kaip jis teigia, nesutampa jo ir darbuotojo charakteriai, nėra artimo, atviro, šilto santykio, susikalbėjimo, natūralaus rūpestingumo, o tai patvirtina teiginį, kad be šių pagrindinių sudedamųjų paslaugų proseso dalių nėra kokybiško bendravimo ir bendradarbiavimo.

Taigi apibendrinus apklausos duomenis, galima daryti išvadą, kad empatiškas santykis tarp darbuotojo ir paslaugų gavėjo yra labai svarbus paslaugų teikimo kokybei ir pasisekimui. Empatija– gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, įsijausti į jo jausmus, gilintis į jo patirtis, perprasti požiūrį, vertybes. Kai mums pavyksta parodyti kitam žmogui, jog jį suprantame, tarpusavio bendravimas tampa šiltesnis ir geresnis. Kai įsigiliname į kito asmens jausmus, pasidaro lengviau palaikyti tvirtesnius santykius ir užmegzti stipresnius emocinius ryšius. Empatija - tai kelias į geresnius darbo ir visus kitus santykius, nes be jos ryšys ir efektyvus bendravimas iš esmės yra neįmanomi. Šis tyrimas parodė, kad pagalbos į namus paslaugų gavėjų grupė, kuri dalyvavo apklausoje, suvokia empatijos reikšmę tarpusavio bendravimui ir paslaugų kokybei. Įvertinus apklausos duomenis galima patvirtinti, kad empatiškas santykis tarp darbuotojo ir paslaugų gavėjo yra vienas iš pagrindinių kokybiškų paslaugų garantų.

                Parengė pagalbos į namus skyriaus vyr. socialinė darbuotoja Gintarė Mikelaitienė

Šiandien – Vaikų gynimo diena ir mes švenčiame!!!

Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkės Ramintos Orintienės suorganizuota socialinė akcija „Padovanok vaikui šypseną“ baigėsi įteikiant vaikams Jūsų padovanotus žaislus. Džiaugiamės, kad Jūsų buvo tiek daug ir dėkojame už padovanotas šypsenas vaikams!

Skelbiame Jūsų ilgai lauktą R E G I S T R A C I J Ą į Jaunimo savanoriškos tarnybos programos m. II-ojo pusmečio vietas !

Registracija į programą vyksta nuo nuo š.m. gegužės 15 d. iki š.m. birželio 15 d. 18.00 val.