Maistas yra vienas iš fiziologinių žmogaus poreikių. Šie poreikiai yra baziniai ir atlieka gyvybiškai svarbią funkciją kiekvieno žmogaus gyvenime. Neužtikrinti fiziologiniai poreikiai, gali būti kliūtis siekiant patenkinti kitus sudėtingesnius poreikius.

Kiekvienam vaikui svarbu ugdyti kasdienius gyvenimo įgūdžius, siekiant įgyti savarankiškumą užtikrinant savo fiziologinių poreikių patenkinimą, todėl 2024 m. birželio 21 d. Kudirkos Naumiesčio socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, Violeta Staugaitienė kvietė seniūnijoje gyvenančius paauglius gerinti turimus maisto gaminimo įgūdžius. Edukacijos metu jaunuoliai turėjo galimybę savarankiškai pasigaminti kiekvieno skonį atitinkančias picas. Vaikai linksmai praleido laiką, kartu juokėsi ir valgė pačių pagamintas picas bei dalinosi, jog dabar galės ir namiškius išmokyti pagaminti sveikesnes ir jiems patikusias picas.

Šeima – tai ne tik teisinis ar visuomeninis vienetas. Tai – svarbiausia visuomenės vertybė, meilės ir solidarumo bendruomenė. Jai negali prilygti jokia kita institucija, nes būtent šeimoje formuojasi bei vystosi žmogaus asmenybė. Sunkumų patiriančiose šeimose tiek vaikai, tiek suaugę asmenys vertina save labai prastai, o tai sąlygoja prastą komunikaciją, tolerancijos stoką, neatskleidžiami tikrieji jausmai. Šiose šeimose bendravimas – specifinis, dažniausiai neišreikštas, netiesioginis, šeimos taisyklės nediskutuojamos, o bendravimas už šeimos ribų yra nedrąsus. Santykiai gali sutrikti kai šeimos nariai neišsako jiems svarbių norų, poreikių ar problemų. Bendravimas  dažnai nėra laikomas svarbia santykių palaikymo priemone.

Problemos šeimoje paveikia kiekvieną asmenį. Yra išskiriamos dvi pagrindinės problemų grupės, su kuriomis susiduria šeima: pirmoji grupė apima visas bendrąsias socialines problemas, kurios būdingos visai žmonių populiacijai; antroji grupė yra specifinė, kuri atspindi šeimos gyvenimą ir veiklą. Problemos su kuriomis susiduria sunkumų patiriančios šeimos būna kompleksinės. Dažniausiai pasireiškiančios problemos: skurdas, smurtas, alkoholio vartojimas, nedarbas, sutrikę tarpasmeniniai santykiai. Skurdo atsiradimo problemą labiausiai paveikia mažos pajamos, išteklių trūkumas, kuriais reikia aprūpinti buitį ir būtį. Nedarbas lemia skurdžią šeimos aplinką. Ilgai nedirbančių žmonių požiūris, vertybės, elgesys keičiasi ne į teigiamą pusę. Kompleksinės pagalbos poreikį patiriančios šeimos funkcionuoja nepilnavertiškumo būsenoje, nes jų socialinės funkcijos yra sutrikusios. Taip pat didelė problema yra alkoholio vartojimas. Alkoholizmas kaip ir konfliktai veikia neigiamai visus šeimos narius. Šeimoje, kurioje vartojamas alkoholis yra dažnai užmirštami vaikų poreikiai, jų priežiūra. Vaikai, augantys alkoholio vartojimo problemų turinčioje šeimoje, dažnai nepatiria pozityvaus bendravimo, vaikas ignoruojamas, neišgirstami jo norai ir siekiai. Todėl vaikai gali jausti nusivylimą, baimę, pyktį, kaltę. Dažnai  stokojama vaikų priežiūros įgūdžių bei nesugebama užtikrinti jų saugumo. Taip pat kita labai opi problema yra smurtas šeimoje – tai šiurkštus elgesys kitų asmenų atžvilgiu. Smurtą skatina nepatenkinti poreikiai, norai ar tikslai, o poreikių nepatenkinimas ypač būdingas sunkumų patiriančiose šeimose. Taip pat kaip vieną iš pagrindinių problemų galima išskirti vaikų nusikalstamumą. Šių vaikų elgesys dažniausiai neatitinka visuomenės priimtų normų, jie linkę į delikventišką elgesį ir padaro nemažai nusikaltimų.

Visos šios įvardintos socialinės problemos, su kuriomis susiduria šeimos sukelia streso būseną, taip pat didėja nepasitikėjimas savimi, kyla neigiamos emocijos, kurios išliejamos ant šalia esančių žmonių. Konfliktai šeimoje neigiamai veikia vaiko ir šeimos gerovę. Tėvų konfliktai sukuria neigiamą aplinką tiek vaikams, tiek suaugusiems asmenims. Dažniausiai šeimoje egzistuoja ne viena problema o kelios. Tai reiškia, kad šeimoje gali vyrauti bedarbystė, kuri sukelia skurdą, o skurdas gali paskatinti alkoholio vartojimą ir smurtą. Labiausiai šeimoje nuo šių problemų nukenčia vaikai. Kiekviena socialinė problema sukelia skaudžias socializavimosi pasekmes vaikams.  Todėl yra reikalinga socialinių darbuotojų pagalba tėvams ugdant savo vaikus, sprendžiant šeimos problemas.

Atvejo vadybininkė Ingrida Juodienė

Š. m. birželio 21 d. Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Jolanta Balkojytė ir Gineta Jakaitienė paslaugų gavėjų vaikams organizavo grupinį užsiėmimą, kurio metu aptarė ir diskutavo, kokios yra vaikų teisės ir pareigos.

Visi vaikai gimsta turėdami vienodas teises ir pareigas – nesvarbu, kur jie gyventų, ką darytų, kokie būtų. Suaugę yra prisižadėję vaikams padėti, juos auginti saugiuose namuose, gerbti ir rūpintis jais, sveikai maitinti, tinkamai lavinti. Visa tai sudaro vaikų teises. Bet ne mažiau svarbios yra ir vaikų pareigos, kodėl, paklausėme ir pačių vaikų nuomonės. Pabrėžėme, jog laikydamiesi pareigų vaikai užauga pasiruošią savarankiškam gyvenimui. Svarbu nuo mažens ugdyti savo pareigas, taip ne tik įgysite naudingų įgūdžių bei žinių, bet ir išmoksite pagarbiai gyventi įvairialypėje visuomenėje, tapsite empatiškesni savo draugams ir aplinkiniams.

Vaikai aktyviai įsitraukė į diskusiją, išreiškė savo nuomonę, piešė bei pasižymėjo jiems svarbiausias teises ir pareigas. Užsiėmimo metu stiprinome tarpusavio ryšį, gebėjimą dirbti grupėje.

      Paauglystė – tai šeimos santykių išbandymas. Auginti paauglį sunku net ir geriausiems tėvams, o būti paaugliu yra sunku  kiekvienam, nesvarbu kokioje šeimoje ar aplinkoje tu augi. Paauglystės laikotarpiu tėvų ir vaikų santykiai tampa komplikuoti. Paaugliai nori būti savarankiški, nepriklausomi, dažnai kyla noras prieštarauti viskam, ką sako tėvai. Paauglystės krizė – pokyčių metas, kuris pasireiškia emociniu, psichologiniu ir fiziniu vystymusi. Tai iššūkis ne tik patiems paaugliams, bet ir jų tėvams bei aplinkiniams. Tėvai dažnai pasijaučia besitraukiantys į antrą planą, prarandantys raktą į vaiko asmeninę erdvę. Normalu, jei paauglys dažnai paniuręs ar atrodo nenorintis bendrauti. Svarbu nepamiršti, kad ir tada, gal net ypač tada jūsų vaikui labai reikia jūsų, jūsų vaikas vis tiek jus myli ir nori, kad būtumėte jo gyvenimo dalis, net jei atrodo, kad jo santykis su jumis, jo elgesys ir kūno kalba byloja priešingai.

Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė Raminta Orintienė 2024 m. birželio 20 d. paslaugų gavėjams, auginantiems paauglius, organizavo paskaitą – diskusiją „Kaip kalbėtis su paaugliu?“. Buvo kalbama apie tai, kas yra paauglystė, su kokiais sunkumais susiduriama, kas lemia paauglių neigiamą elgesį, kaip kalbėtis su paaugliu, kad jis atsivertų,  nenutrūktų tėvų ir vaiko tarpusavio ryšys. Tėvams rekomenduota  paskaityti G. Chapman knygą „ 5 paauglių meilės kalbos. Kaip išmokti paauglio meilės kalbą“. Tai knyga, kuri padės sukurti gerą ryšį su vaiku ir drauge saugiai išgyventi vaiko paauglystę. Visi  kartu diskutavo, analizavo, darė praktines užduotis,  dalinosi savo patirtimis ir išgyvenimais, su kokiomis situacijomis susiduriama auginant paauglį.

2024 m. birželio 10-11 dienomis Šakių socialinių paslaugų centro darbuotojai kėlė kompetencijas Trakuose, jaukioje aplinkoje, kur atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas!

Pirmą dieną vyko mokymai "Kaip esant skirtingiems veikti kartu". Kurie padėjo kolegoms geriau suprasti save ir kitus bei kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su skirtingomis asmenybėmis. Tai naudinga siekiant padidinti efektyvumą darbe ir pagerinti tarpasmeninius santykius.

Prieš mokymus darbuotojai gavo sertifikuotus testus, kurie leido nustatyti individualius darbuotojų charakterio bruožus. Mokymų metu buvo rodomas filmas, kuris yra sukurtas specialiai šiai mokymų programai, kuriame kiekvieną tipą ir jo elgesį atskleidžia profesionalūs Lietuvos kino ir teatro aktoriai. Tai filmas apie devynias skirtingas asmenybes, kurias bosai pokalbio metu bando motyvuoti, tačiau tai daro taip, kaip jiems atrodo – motyvuoja tuo, kas boso manymu darbuotoją turi motyvuoti, o ne pagal tai, koks tas žmogus yra ir ką geriausiai jis geba. Buvo puiki proga ne tik analizuoti kitus kolegas, giliau pažinti save, bet ir gauti atsakymus, kaip esant skirtingiems, sėkmingai veikti kartu KOMANDOJE. Tai būdas, komandos rėmuose, pamatyti kokia esame komanda, kaip ieškoti sprendimų tobulintinoms sritims ir kaip ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti.

Antros dienos mokymai buvo "Mobingas profesinėje aplinkoje". Mokymų metu buvo aptarti šie klausimai:

• Kas yra mobingas – šiuolaikinė samprata?
• Mobingo darbo vietoje priežastys ir reiškiniai.
• Žmogaus savisaugos mechanizmai paklojantys pagrindą mobingui.
• Pagrindinės mobingo formos. Kaip jas atpažinti paprastai?
• Nuo nekalto komentaro iki susidorojimo. Mobingo procesas.
• Mobingo intensyvumas ir pasekmės psichologinei ir emocinei sveikatai.
• Mobingas kaip streso šaltinis. Praktiniai būdai malšinti nerimą.
• Santykių stresas, sukeltas mobingo. Kaip įveikti manipuliacijas?
• Konfliktas su mobingo kurstytojais. Alternatyvą ar absoliuti būtinybė?
• Konflikto sprendimas ir praktiniai patarimai.
• Kaip apsisaugoti nuo mobingo jei esu auka. Praktiniai patarimai.
• Kaip sukurti mobingui atsparią aplinką, kuri skatintų bendradarbiavimą.

Kolektyvas dėkoja Academia Dominorum vadovei Vilmai bei dėstytojui Andriui už puikius, informatyvius ir naudingus dviejų dienų mokymus.  Kolektyvo atsiliepimai apie mokymus be galo pozityvūs. Laikas, skirtas mokymams prabėgo tikrai produktyviai. Tikimės, kad gautos žinios bus panaudotos praktikoje.