NAUJIENOS

Vaikų saugumas internete yra kritiškai svarbus skaitmeniniame amžiuje. Socialinis darbuotojas dirbantis su šeimomis, Paulius Gudiškis surengė užsiėmimą vaikams apie saugų elgesį internete. Tikslas – supažindinti su saugumo priemonėmis naudojantis internetu. Užsiėmimo metu vaikai buvo supažindinti su lyderiaujančių Europos saugumo ekspertų, CERT Polska (CSIRT NASK) programa ir patarimais kaip išlikti saugiais internetinėje erdvėje:

1. Tėvų kontrolė. Vaikams buvo paaiškinta koks svarbus ir naudingas šis įrankis jų pačių saugumui. Jis turėtų būti įdiegtas visose paskyrose ir prietaisuose, siekiant riboti priėjimą prie netinkamo turinio.
2. Mokymas apie asmeninę informaciją. Vaikams buvo paaiškinta, kad nesidalintų asmenine informacija internete, nepateiktų adreso, pilno vardo ir pavardės, kokioje mokykloje mokosi.
3. Stebėti savo interneto naudojimą, apsaugoti paskyras. Nesisiųsti nežinomų kūrėjų programėlių ir failų, nesinaudoti piratine produkcija.
4. Naudoti Safe Search. Įjungti Safe Search visuose paieškos varikliuose.
5. Patyčios internete. Aptartos patyčių rūšys ir kaip į jas reaguoti susidūrus su jomis.
6. Atviro bendravimo skatinimas. Vaikai buvo motyvuoti pranešti apie visus rūpesčius, iššūkius ir sunkumus, su kuriais susiduria internetinėje erdvėje.
7. Ribų žinojimas. Visi turi žinoti, kad socialinių medijų platformų naudojimas galimas tik nuo 14 metų.
8. Internetiniai „plėšrūnai“. Vaikams buvo paaiškinta apie įvairius nusikaltėlius, kurie tyko aukų internete ir jų keliamus pavojus. Išdėstytos strategijos kaip to išvengti. Saugūs slaptažodžiai. Susitikimo metu buvo priminta apie slaptažodžių naudą, paaiškinta kaip sukurti saugius ir unikalius slaptažodžius.
9. Internetinės bankininkystės saugumas. Buvo motyvuojama užsidėti apribojimus internetinėje bankininkystėje, atidžiai tikrinti kokiose programose ir aplikacijose saugu vykdyti pirkimus.

Laikantis šių patarimų naršymas internete tampa daug saugesnis.

Po diskusijos apie internetinį saugumą, laukė filmo peržiūra ir pica.

Atvejo vadybos procesas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m. liepos 1 d., tačiau vis dar  girdima ne tik visuomenėje, bet ir savivaldybės, sveikatos priežiūros įstaigų specialistų gretose klausimas kas gi yra ta atvejo vadyba, ką reiškia terminas ,,šeimai taikoma atvejo vadyba“.

Atvejo vadyba tai pagalbos teikimo vaikui ir šeimai „metodas“ įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Atvejo vadybininko pareigybė – viena iš vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos naujovių, siekiant stiprinti pagalbą šeimoms ir vaikams, labiau orientuotis į prevenciją, kad pagalba ir paslaugos atitiktų individualius šeimos ir vaiko poreikius, konkrečias jų problemas, kurias siekiama išspręsti.

Atvejo vadybininkas yra specialistas - socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, kuris sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl susidariusios situacijos šeimoje. Šeima gali patirti sunkumus dėl socialinių įgūdžių stokos, tėvų alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, psichinės negalios, tėvų skyrybų ir kitų priežasčių. Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą.  

Dėl atvejo vadybos proceso taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis vaiko teisių apsaugos skyrius, patys tėvai, išplėstinė šeima, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigos, bendruomenės ar kitos organizacijos, turinčios informacijos ar matančios, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai reikalinga pagalba. Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuotas pačios šeimos, šeima gali bet kuriuo momentu atsisakyti atvejo vadybos, pateikdama atvejo vadybininkui laisvos formos rašytinį prašymą, nurodydama nutraukimo priežastį. Jei atvejo vadybos atsisako tik vienas iš vaiko tėvų, atvejo vadyba tęsiama kitam iš vaiko tėvų.

Atvejo vadyba – tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir  jo atstovams pagal įstatymą (tėvams, įtėviams, globėjams) ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, padėti įveikti iškilusius sunkumus, kurių sistemingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir ugdytų tėvus savarankiškai spręsti iškilusias problemas, užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus. Atvejo vadybos sėkmė priklauso nuo šeimos narių suvokimo bei noro priimti pagalbą sprendžiant šeimoje esančius sunkumus.

Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, informuojant, apie gautą prašymą dėl atvejo vadybininko paskyrimo jų šeimai ir derinant susitikimo datą, ir laiką. Sutartu laiku atvejo vadybininkas vyksta į šeimą kartu su paskirtu socialiniu darbuotoju, dirbsiančiu socialinį darbą su šeima, atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą. Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą. Bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti šeimoje esančius sunkumus ir stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas. Vertinimo metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau šeimai ir vaikui užtikrinamas reikalingų paslaugų, numatytų vertinimo metu teikimas. Pasiūlomos prevencinės, bendruomenėje teikiamos paslaugos.

Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja tėvai, vaiko teisių specialistai, socialinis darbuotojas dirbantis su šeima, pagal poreikį sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, specialistas, policijos pareigūnas, kiti specialistai, galintys suteikti  informacijos apie vaiką ir šeimą, reikalingos atvejo vadybos procesui. Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą, pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas. Posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui – padėti šeimai išspręsti iškilusius sunkumus. Pirmame atvejo vadybos posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, sudaromas pagalbos planas. Atvejo vadybos posėdyje taip pat aptariama, kokius kitus specialistus ar asmenis, teikiančius pagalbą, būtina įtraukti į atvejo vadybos procesą. Šeimai suteikiama visapusiška pagalba, siekiant padėti išspręsti susidariusias problemas.

Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną. Atvejo vadybos procesas užbaigiamas, kai pagalbos plano peržiūros metu atvejo vadybininkas ir kiti pagalbos plano peržiūros dalyviai, aptarę vaiko situaciją, nustato, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai, savarankiškai  gali tenkinti vaiko poreikius.

Atvejo vadybos tikslas - rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, poreikius ir interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, ir šiai pagalbai nepavykus, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo išspręsti problemas, tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo. Nustačius laikinąją globą (rūpybą) darbas su šeima tęsiamas, siekiant padėti tėvams išspręsti įsisenėjusius sunkumus, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) gali būti tęsiama iki dvylikos mėnesių. Ir tik tuo atveju, jei vaiko įstatyminiai atstovai neišsprendžia savo sunkumų, nededa pastangų, nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju dirbančiu su šeima ir situacija šeimoje nepagerėja, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nepilnamečiui vaikui.

Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė Vilma Sutkaitienė

2024 m. gruodžio 11 d. Lukšiuose,  jaunimo erdvės patalpose, socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Asta Bindokaitė bei Ilona Kolegienė bendradarbiaujant su Šakių bendruomenės pareigūne Aušra Mockevičiūte organizavo prevencinę paskaitą  ,,Ar žinai kas yra smurtas artimoje aplinkoje?’'.

Susitikimo  metu sužinojome, kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir kokios jo formos, kaip reikėtų elgtis jei patiri fizinį, psichologinį, ekonominį smurtą, kokios įstaigos ar organizacijos teikia pagalbą, kur būtų galima kreiptis pagalbos susidarius tokiai situacijai.

Paskaitoje tai pat dalyvavo socialinė darbuotoja dirbanti su šeima Aida Gečė iš Griškabūdžio su Griškabūdžio seniūnijos bendruomenės nariais. Buvo malonu, kad veikla apjungė net tris seniūnijas: tai Lukšių sen., Kriūkų sen., bei Griškabūdžio.

2024 metais buvo vykdomi  individualūs užsiėmimai  su šeimose augančiais vaikais: apie  patyčias,  apie tvyrančius pavojus internetinėje erdvėje, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo daromą žalą žmogaus sveikatai. 

Parengė socialinės darbuotojos dirbančios su šeima  Asta Bindokaitė.

Viešinant atvejo vadybos procesą ir socialines paslaugas Šakių rajono savivaldybėje, 2024 m. gruodžio 15 d. Šakių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Deimantė Keidošytė, lankėsi  Šakių r. sav. Baltrušių bendruomenės centre. Bendruomenės narius informavo apie Šakių socialinių paslaugų centre teikiamą pagalbą šeimoms ir vaikams patiriantiems sunkumus, taikant atvejo vadybos procesą. Nariai informuoti apie informacijos perdavimo galimybes Šakių socialinių paslaugų centrui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, pastebėjus pagalbos poreikį ar mačius vaiko teisių pažeidimą.  

Šakių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Deimantė Keidošytė

Globos kelias - reikšminga ir prasminga misija, leidžianti vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje aplinkoje. Globėjų patirtys atskleidžia globos svarbą ne tik vaikų gerovei, bet ir mūsų visuomenės stiprinimui.

Globos sistema Lietuvoje nuolat keičiasi, ir globos centrai deda visas pastangas, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti šeimoje. Šeimos aplinka yra nepakeičiama – ji ne tik skatina vaikų pasitikėjimą savimi, bet ir ugdo jų socialinius įgūdžius, suteikia saugumo jausmą. Tačiau ši kelionė nėra lengva nei vaikui, nei globėjams - tai procesas, reikalaujantis kantrybės, atsidavimo ir supratimo.

Globos koordinatorė Iveta Demeniūtė bendravo su globėjais ir globos centro darbuotojais, siekiant atskleisti globėjų patirtis. Užtikrinant globėjų privatumą, jų vardai yra pakeisti.

Pradžioje vaikai gali būti užsidarę, nusivylę ir pikti, tačiau su meile ir rūpesčiu jie atsiveria, pradeda jausti pasitikėjimą. Globėjams svarbu žinoti, kad jie nebus vieni šiame kelyje - jiems būtina ne tik praktinė pagalba, bet ir emocinė parama, galimybė pasidalinti savo patirtimis su kitais globėjais - dalijasi globos koordinatorė Jolita.

Rasa globojusi keturis vaikus, pasakoja: „Globoti - tai ne tik pagalba vaikui, bet ir savęs atradimas. Mano globotiniai man priminė, kas yra nemigo naktys, ieškojimas kompromisų. Globojamas vaikas - kaip savas, susiduriame su tomis pačiomis gyvenimo spalvomis ir iššūkiais, kaip ir su savo vaikais, nuotaikų kaita, mokyklos problemos - visa tai tampa mūsų kasdienybės dalimi. Kai kurie iššūkiai ypatingai išbando kantrybę ir gebėjimą suprasti, tačiau būtent per tai auga ir vaikas, ir mes patys“.

Pirma meilė, netikėta liga, o gal tiesiog paauglystės audros - visa tai neatsiejama nuo globos kelio. Globėjai ne tik suteikia vaikui namus, bet ir tampa jo atrama, kai gyvenimas ima vilioti naujais, dažnai sudėtingais išbandymais. Kiekviena kart vaikui susidūrus su sudėtinga situacija, globėjai parodo vaikui, kad šalia yra žmogus, kuris rūpinasi, palaiko ir myli, nepaisant visko. Tokie momentai, nors ir reikalaujantys daug pastangų, yra neįkainojami. Jie leidžia globėjui pamatyti, kaip vaikas auga ir skleidžiasi kaip asmenybė, kaip įveikia savo baimes, kaip suranda kelią į savarankišką gyvenimą. Tai tarsi gyvenimo pamokos, kur kiekviena diena atneša naują istoriją, džiaugsmą ar išbandymą.

Globėja Rita dalijasi savo istorija: „Globoti vaiką - tai dovanoti jam geresnį gyvenimą. Mano pirmasis globotinis atvyko pas mane tylus ir užsisklendęs. Vėliau pradėjo dainuoti mokyklos ansamblyje, dar vėliau lankė keramikos būrelį, šoko. Tokie pokyčiai – tai geriausias atlygis už mano pastangas.“

Globėjai pabrėžia, kad globos kelias taptų sudėtingesnis be Globos centro palaikymo. „Globos centre dirba tie žmonės, į kuriuos visuomet galiu kreiptis - ar tai būtų patarimas, ar tiesiog padrąsinimas. Tokia parama suteikia pasitikėjimo“ - pasakoja Kristina, globojanti tris vaikus. Globos koordinatoriai ne tik teikia pagalbą, bet ir yra svarbus globėjų ramstis. Jie padeda įveikti kylančius iššūkius. „Globos koordinatorių dėka jaučiuosi ne viena. Jie padeda tiek emociniais klausimais, tiek praktiniais dalykais, tarpininkauja tarp institucijų, mokyklų. Jų pagalba leidžia jaustis tvirčiau,“ – teigia Kristina. Globėjai susiduria su daugybe iššūkių – nuo vaikų emocinių traumų iki paauglystės sunkumų, todėl jiems svarbu empatija, gebėjimas išklausyti ir specialistų parama. Tačiau šis kelias atneša ir džiugių akimirkų: stebėti, kaip vaikas atsiveria, džiaugiasi ir siekia svajonių, yra neįkainojama patirtis. Globos esmė - meilė, rūpestis ir bendrumo jausmas, praturtinantis tiek vaiką, tiek globėją.

„Tapus globėju, ne tik dovanojame vaikams meilę, bet ir patys augame kaip žmonės. Tai kelias, kuris keičia gyvenimus -ir mūsų, ir vaikų,“ – teigia Rita.

Lietuvoje kasmet ieškoma globėjų  vaikams netekusiems tėvų globos. Jei svarstote apie galimybę globoti vaiką, kreipkitės į Šakių socialinių paslaugų centro Globos centrą tel. +370 657 54561.

Parengė globos koordinatorė Iveta Demeniūtė

Gerumas – tai Dievo malonė, tai mūsų širdžių šiluma, tai atjauta ir pagalba. Šių metų gruodžio mėnesį Šakių socialinių paslaugų centro dienos socialinės globos skyriaus darbuotoja –masažuotoja Lina Visockienė savo keptais nuostabiais tortais ir pyragaičiais nusprendė pradžiuginti 12  mūsų centro paslaugų gavėjų, kurie dėl įvairių priežasčių neturi šalia savęs artimų žmonių. Kalėdinis laikotarpius, tai toks laikas, kada ne vienas vienišas senolis nubraukia ašarą, nes neturi kas jais pasirūpina, ištaria gerą žodį. Kartu su centro direktore Vilma Bielskiene, direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Brigita Olensevičiene, pagalba į namus skyriaus vyriausiąja socialine darbuotoja Sigita Murauske aplankėme keletą paslaugų gavėjų, kitus skanėstai pradžiugino darbuotojos, kurios šalia šių žmonių būna kasdien, palengvina buities darbuose, išklauso ir paguodžia.

Dalindamiesi savo gerumu patys tampame laimingesni, turtingesni, tauresni, o bendravimas su dėmesio ir paramos stokojančiais žmonėmis sukelia daug pozityvių emocijų, nuoširdžių įžvalgų, palieka šiltus prisiminimus ir laimingus veidus atmintyje. Gerumas nieko nekainuoja, jis neperkamas ir neparduodamas. Gerumo yra sklidinos mūsų širdys – tereikia jas atverti, o Šv. Kalėdos yra pats tinkamiausias metas tai padaryti.

Parengė dienos socialinės globos skyriaus vyriausioji socialinė darbuotoja Renata Rumšienė