Teikiant dienos socialinės globos paslaugas, siekiama sudaryti sąlygas kuo ilgiau asmeniui visavertiškai gyventi savo namuose ir gauti reikalingas socialinės globos ir slaugos paslaugas, stiprinti jo gebėjimus ir savarankiškumą, palaikyti  ryšius su šeima, bendruomene, padėti įveikti negalią, ligą, socialinę atskirtį. Dienos socialinė globa asmens namuose teikiama komandos principu, siekiant išsiaiškinti asmens socialinės globos ir slaugos paslaugų poreikį, organizuoti ir teikti šias paslaugas. Paslaugas teikia kvalifikuoti ir profesionalūs darbuotojai: slaugytojas, masažistas, socialinis darbuotojas, individualios priežiūros darbuotojai ir slaugytojo padėjėjai. Turime galimybę žmonėms, kuriems teikiama dienos socialinė globa, pasiūlyti įvairią  medicininę įrangą: čiužinius pragulų profilaktikai, perkėlimo vartymo paklodę, plaukų plovimo sistemą, perkėlimo diržus, naktipuodžio kėdutes. Šios priemonės padeda darbuotojams kokybiškiau ir efektyviau teikti paslaugas neįgaliesiems ir senyvo amžiaus asmenims, taip pat palengvina ir pačių žmonių gyvenimą.

Pasak žmonių, dienos socialinės globos paslaugos yra labai reikalingos. Jie nori, kad artimieji galėtų oriai gyventi savo namuose, tačiau vieniems prižiūrėti ligonį yra be galo sunku. Slauga išvargina ir fiziškai, ir emociškai, reikalauja didelės kantrybės ir sveikatos. Artimųjų teigimu, dienos socialinės globos paslaugos yra naudingos ir materialine prasme, kas dabar yra labai aktualu. Žmogui paslaugos yra teikiamos 4,5 val. per dieną ir vieną kartą per savaitę atvyksta medicinos darbuotojai – slaugytojas ir masažistas. Vieno žmogaus nerasi, kad slaugytų žmogų už tokią sumą, už kurią dirba visa komanda ir mūsų paslaugų spektras yra labai platus.

Dėl dienos socialinės globos paslaugų asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją, užpildyti prašymo - paraiškos socialinėms paslaugoms gauti formą. Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl dienos socialinės globos skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) negali to padaryti pats.

Gaudami kvalifikuotas dienos socialinės globos paslaugas, asmenys gali gyventi savo namuose, neprarasdami ryšio su artima aplinka ir išvengti  ilgalaikės institucinės socialinės globos ir slaugos.

Daugiau informacijos apie dienos socialinės globos paslaugas galima kreiptis į Šakių socialinių paslaugų centro vyr. socialinę darbuotoją,  tel. +37065593978

Palengvinti šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygas, tobulinti veiklos reguliavimą, palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymą, išplėsti asmenų ratą, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais – Vyriausybė pritarė šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams. Tikimasi, kad tai paskatins žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams saugius namus. Šeimynų įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

„Lietuvoje vykdant institucinės vaikų socialinės globos pertvarką, daug dėmesio skiriama alternatyvioms globos formoms plėtoti. Viena iš jų – vaiko globa šeimynoje. Siekiame skatinti kurtis kuo daugiau šeimynų, kurios užtikrintų globojamiems vaikams gyvenimo sąlygas, artimas šeimos aplinkai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Šeimyna yra be tėvų globos likusių vaikų globėja (rūpintoja) užtikrinanti globojamų vaikų teisių ir  interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikianti vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje. Lietuvoje šiuo metu yra 54 šeimynos 28-iose savivaldybėse. Jose globojami 273 vaikai.

Tobulinamas šeimynų veiklos reguliavimas

Siekiama išplėsti ratą asmenų, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais. Siūloma, kad šeimynos dalyviu galėtų būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo, pavyzdžiui, kartu gyvenantis 21 metų ir vyresnis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo. Taip būtų išspręsta problema, kai vienintelis šeimynos dalyvis suserga ar išvyksta neatidėliotinais, nenumatytais reikalais, o kitas kartu gyvenantis vyresnis nei 21 metų asmuo negali atstovauti globojamo (rūpinamo) vaiko interesams ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose.

Taip pat siūloma didinti šeimynos dalyvių skaičių iki 3 dalyvių, jei šeimynoje globojami (rūpinami) daugiau kaip 6 vaikai.

Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, – kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas. Šiuo metu šeimyna gali turėti iki 2 dalyvių nepriklausomai nuo globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.

54-iose šiuo metu Lietuvoje esančiose šeimynose yra 78 dalyviai.

Taip pat siūloma aiškiau nustatyti šeimynos steigėjo veiksmus, kuriuos jis turi atlikti iki šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre, reglamentuoti tapimo šeimynos dalyviu ir atsisakymo juo būti pagrindus ir tvarką.

Siūloma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymą

Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, t.y. 1,16 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pajamos, nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. 

Siūloma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. jeigu šeimynoje yra 1 šeimynos dalyvis, šis dydis negalėtų būti mažesnis negu 2 MMA, jeigu šeimynoje yra 2 šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1,5 MMA, o jeigu šeimynoje yra 3 šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1 MMA dydžio.

Taip pat siūloma nustatyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis, jeigu šeimynoje yra 1 šeimynos dalyvis, negali būti mažesnis negu 3,5 MMA, jeigu šeimynoje yra 2 šeimynos dalyviai – negali būti mažesnis negu 2,4 MMA, o jeigu šeimynoje yra 3 šeimynos dalyviai – negali būti mažesnis negu 1,8 MMA dydžio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios garantijos yra suteikiamos dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia. Dalis jų įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos. Tikimasi, kad tai padės derinti šeimos ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais.

Galimybė dirbti nuotoliniu būdu

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, nuo rugpjūčio 1 dienos jis privalo tenkinti darbuotojo, turinčio negalią, prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu jis pateikė prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį.

Galimybė dirbti ne visą darbo laiką ir teisė grįžti dirbti visą darbo laiką

Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį. Taip pat jeigu to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, auginantys vaiką iki 8 m., vienas auginantis vaiką iki 14 m. ar vaiką su negalia iki 18 metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.

Kasmetinės apmokamos atostogos. Jeigu turite negalią ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 d. d. atostogų, jei dirbama šešias dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos.

Vaiką su negalia iki 18 m. auginantys darbuotojai yra prioritetų sąraše, kai sudaroma kasmetinių atostogų eilė darbovietėje. Tai reiškia, kad šie darbuotojai vieni pirmųjų gali rinktis atostogų laiką.

Darbdavys privalo suteikti kasmetines atostogas, jeigu to prašo darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar žmogų su negalia, taip pat jeigu to prašo darbuotojas, sergantis chroniška liga, kurios paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigų rekomendacijai.

Nemokamos atostogos. Jei turite negalią, auginate vaiką su negalia iki 18 m. arba slaugote asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei prašote, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų.

Jeigu darbdaviui pateikiate sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo sveikatos būklę, slaugote sergantį šeimos narį ar kitą su kartu gyvenantį asmenį, nemokamos atostogos jums turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.

Mamadienis/tėvadienis. Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasinaudoti 2 laisvomis dienomis per mėnesį (arba sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę). Už šį laiką bus mokamas vidutinį jų darbo užmokestis.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva. Neįgalus darbuotojas ar neįgalų šeimos narį, ar kartu su juo gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugantis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį prieš 5 d. d., kai dėl neįgalumo, ligos ar slaugymo negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.

Darbdavys privalo išmokėti darbuotojui 2 jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau (negu 1 m.), - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Darbo sutarties nutraukimas be darbuotojo kaltės. Darbuotojas su negalia turi pirmumo teisę likti dirbti, kai perteklinę funkciją vykdo keletas darbuotojų.

Pirmenybė likti dirbti, be kitų grupių, priklauso darbuotojams, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 m. taip pat vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc. darbingumo lygis, o jeigu prižiūrimi pensinio amžiaus šeimos nariai, jiems turi būti nustatyti vidutiniai arba dideli specialieji poreikiai, jeigu minimų darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

Be to, galioja 3 kartus ilgesnis įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įprastas įspėjimo terminas siekia 2 sav., jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus, ir 1 mėn., jei darbuotojas dirba ilgiau nei metus. Neįgalius darbuotojus, o taip pat darbuotojus, auginančius vaiką iki 18 m., įspėti apie atleidimą reikia prieš 1,5 mėn. (6 sav.), jei dirbo trumpiau nei metus, arba prieš 3 mėn., jei dirbo 1 metus ir ilgiau.

Negalima be sutikimo skirti budėti pasyviai ar budėti pasyviai namie. Darbdavys pasyviai budėti namuose gali skirti tik su darbuotojo, auginančio neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugančio, neįgaliųjų, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada, sutikimu.

Tinkama darbo vieta. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.

Darbuotojui suprantama kalba. Darbdavys jums turi pateikti visą reikalingą informaciją lietuvių ar kita jums suprantama kalba, pavyzdžiui, lengvai suprantama kalba.

Nuo rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauja tvarka – žmonės, namuose slaugantys ar prižiūrintys vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ar elgesio sutrikimų, šiam sukakus 18 metų, 36 mėnesiams galės gauti žmogaus su negalia aprūpintojo statusą. Aprūpintojas galės būti draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu. Nauja tvarka užtikrins žmonių su negalia šeimų socialinę gerovę ir sumažins administracinę naštą.

„Nauja tvarka sudarys galimybes artimiesiems, kurie rūpinasi namuose slaugomu ar prižiūrimu vaiku su negalia, ir toliau, t. y. sukakus jo pilnametystei, jį aprūpinti iki 36 mėnesių, kol teismas paskirs globėją ar rūpintoją. Šeimos, auginančios sunkų neįgalumo lygį turintį vaiką, labai laukė šių pokyčių. Dabar jos galės gauti jų vaikams dėl negalios priklausančią pagalbą bei išmokas nesikreipus į teismą dėl šių vaikų neveiksnumo nustatymo ir globėjo paskyrimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kokia problema sprendžiama? Dažnai šeimose, auginančiose sunkią negalią turinčius vaikus, vienas iš tėvų nedirba arba vaiką augina tik vienas iš tėvų, ir slaugomam ar prižiūrimam artimajam mokamos išmokos ir kompensacijos, sudaro didelę dalį šeimos gaunamų pajamų. Kol nenustatomas asmens veiksnumas jam sukakus 18 metų, šeima negali gauti išmokų ir kompensacijų, todėl tampa sudėtinga tinkamai pasirūpinti slaugomu ar prižiūrimu artimuoju, atliepti jo individualius poreikius. Veiksnumo nustatymo procesas iki teismo sprendimo priėmimo užtrunka net iki 36 mėnesių.

Kam gali būti skiriamas aprūpintojas? Namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiui, turinčiam negalią, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti.

Kas gali būti skiriamas aprūpintoju? 1) slaugomo ar prižiūrimo asmens tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), senelis, močiutė, pilnametis brolis ar sesuo; 2) iki slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės teismo sprendimu paskirtas globėjas ar rūpintojas.

Žmogaus su negalia aprūpintojas galės kreiptis į įvairias įstaigas dėl socialinės integracijos paslaugų slaugomam ar prižiūrimam žmogui, o taip pat galės gauti ir naudoti asmeniui su negalia skiriamas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas slaugomo ar prižiūrimo asmens reikmėms. Svarbiausia aprūpintojo pareiga – visokeriopai rūpintis slaugomu ar prižiūrimu žmogumi, tenkinti jo būtiniausius individualius poreikius.

Siekiant mažinti administracinę naštą bei sunkumus slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems, asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) nustatys 0 proc. darbingumo lygį. Dėl to papildomai kreiptis į NDNT nereikia. Nesutikus su sprendimu, artimiesiems paliekama teisė kreiptis su asmenį gydančio gydytojo siuntimu į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo.

Aprūpintojo socialinis draudimas. Aprūpintojas galės būti draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu. Aprūpintojas bus draudžiamas valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jis tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų.